Kristina TOLEIKIENĖ
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kasmet organizuoja įvairias akcijas, kurių tikslas – saugoti gyvąją gamtą, bioįvairovę, kraštovaizdį. Štai ir šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta akcija „Lydeka-2015“. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Tauragės rajono agentūros pareigūnai irgi aktyviai dalyvauja šioje akcijoje.
Nuo vasario 1-osios iki balandžio 20 dienos šalyje vykstančios akcijos „Lydeka-2015“ tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti šių žuvų išteklius. Aplinkosaugininkai stebi vandens telkinius, ypač svarbiausias lydekų nerštavietes. Jeigu lydekos sugaunamos draudžiamais žvejybos įrankiais ar draudžiamu metu, skiriama administracinė 115–289 eurų dydžio bauda.
Ir tai dar ne viskas. Reikia atlyginti ir gamtai padarytą žalą – už sugautą lydeką sumokėti 158,49 euro. O kai lydeka sugauta draustinyje ar rezervate, žuvų ištekliams padaryta žala gali būti trigubai didesnė.
Dar pasitaiko ir grubių brakonieriavimo atvejų, kai šios žuvys neršto metu badomos žeberklais, gaudomos tinklais ir kitais draudžiamais įrankiais.
KRAAD Tauragės rajono agentūros vedėjas Darius Ciganas sakė, jog dabar vykstančios akcijos „Lydeka-2015“ metu aplinkosaugininkams įkliuvo tik keletas asmenų, žvejojusių be leidimų ar dėl kitokių nedidelių pažeidimų.
„Kovo 15-ąją pareigūnai, betikrindami žvejybą, rado sumedžiotą bebrą“, – pasakojo D.Ciganas. „O šiaip žvejų, nubaustų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 1 dalį (įspėjimas arba bauda nuo septynių iki penkiasdešimt aštuonių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo, – aut. past.), yra nemažai. Tą pačią kovo 15 dieną buvo nubausti net septyni žvejai. Reidai prie vandens telkinių būna beveik kasdien. Ši akcija „Lydeka-2015“ vyks iki balandžio 20 dienos, paskui prasidės kitos akcijos.“
Iš tikrųjų, praėjusiais metais irgi vyko kelios akcijos. Viena iš jų – pavasarį surengta akcija „Tvora“. Pasak D.Cigano, buvo nustatyti 3 atvejai Juodpetrių kaime, sodų bendrijoje „Tauras“, kur tvoros buvo užtvertos iki pat vandens telkinio.
Kita akcija – „Lašiša-2014“, vykusi nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 20-osios. Šios akcijos tikslas buvo užtikrinti lašišų bei šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Tauragės rajono agentūros vyriausiasis specialistas gyvajai gamtai Petras Survilas teigė, kad akcijos metu nebuvo sulaikytas nė vienas brakonierius, pagavęs lašišą. Bet užtat dėl kitų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų nubausta daugiau nei 20 asmenų, iš jų už žvejybą su tinklais ir kitus šiurkščius pažeidimus – 4 tauragiškiai. Už tokius šiurkščius pažeidimus baudžiama pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, skiriama 115–289 eurų dydžio bauda. Dar tenka atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą.
„Akcijos metu Jūros upės nerštavietėje, žuvitakyje prie užtvankos, buvome įrengę slaptą vaizdo stebėjimo kamerą, – pasakojo P.Survilas. – Ryte, peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatėme, kaip prie upės atėjo du jaunuoliai, iš maišo iškratė tinklą. Ir pradėjo žvejybą. Mes juos atpažinome, bet teismui kažkodėl tokie įrodymai netiko – bylą laimėjo brakonieriai. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą apskundėme aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismui, kuris sprendimo dar nepriėmė.“
Aplinkosaugininkai taip pat kasmet tikrina, kaip privačių miškų savininkai prižiūri savo valdas. Tauragės rajone yra apie 4 tūkst. privačių miškų valdų, iš viso – 13 tūkst. ha miško. Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Elmuto Mikaičio, dažniausi pažeidimai – miško kirtimas be leidimų, per didelis išretinimas, nebrandžių medynų kirtimas. Užpernai rudenį Eičių miške be leidimo buvo iškirsta 20 arų miško, vienoje vietoje per daug išretino mišką. Bylos dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo buvo perduotos teismui. Pernai privačiuose miškuose įvykdytos trys miško vagystės.
Neseniai Tauragėje lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sakė, kad jo vadovaujamos ministerijos veiklos zona labai didelė – tai viskas, kas yra ir ant žemės, ir žemės gelmės, ir netgi oras. Tad aplinkosaugininkai turi ką veikti.
Užs. Nr. 124
