Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje vis daugiau kalbama apie aplinkos saugojimą, draugišką aplinkai gyvenimo būdą, būtinybę perdirbėjams atiduoti pavojingas elektronines atliekas. Pokytis tikrai matomas: vis didesnė visuomenės dalis stengiasi rinktis elektros energiją taupančius prietaisus, pavyzdžiui, elektros energiją taupančią lemputę, taip pat – supranta ir žino, kad tokiais prietaisais reikia atsikratyti atsakingai. Tiesa, realybėje atiduodančių pavojingas atliekas perdirbėjams – tik labai maža dalis: balandį atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, net 83 proc. gyventojų namų apšvietimui naudoja taupiąsias lemputes, bet tik 36 proc. jomis atsikrato teisingai.
Perdegusios lemputės nepasiekia perdirbėjų
Daugumai žinomi tokie taupiųjų lempučių privalumai, kaip ilgesnis švietimo laikas ir elektros energijos taupymas. Šios lemputės šviečia 5-15 kartų ilgiau ir naudoja 5 kartus mažiau elektros energijos – šviesa paverčia net 80-90 proc. sunaudotos energijos. Tačiau yra ir kita pusė – lemputėse yra žmogaus sveikatai bei aplinkai pavojingų gyvsidabrio garų, dėl kurių taupiosios lemputės yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, o jas, kaip žinia, reikia atiduoti perdirbėjams.
Neseniai rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic” atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 64 proc. visuomenės žino, jog taupiąsias lemputes reikia perdirbti, bet taip elgiasi vos 36 proc. Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, kuriuos apklausus paaiškėjo, jog taisyklingu lempučių perdirbimu vyrai rūpinasi labiau nei moterys. Taip pat nustatyta, kad perdegusias lemputes su kitomis atliekomis dažniausiai meta jauniausios amžiaus grupės (18-34 m.) respondentai: 70 proc. iš jų būtent taip atsikrato taupiosiomis lemputėmis.
Lietuvoje perdegusių taupiųjų lempučių tvarkymu besirūpinančios organizacijos „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė mano, kad dauguma perdegusias lemputes su buitinėmis atliekomis meta kartu, nes nesupranta, koks yra realus jų keliamas pavojus: „Greičiausiai manoma, kad viena smulki lemputė niekam nepakenks, o juk lemputės išmetimas į bendrą šiukšliadėžę – lengviausias kelias ja atsikratyti. Žinoma, viena lemputė smarkiai nepakenks, bet pagalvokime, kokie jų kiekiai gali susirinkti sąvartynuose. Ten joms sudužus gyvsidabrio garų plitimo ir neigiamo poveikio aplinkai jau negalėtume sustabdyti“. Pasak specialisto, neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, kad kiekviena, savo laiką atitarnavusi, lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas.
Situacija gerėja
Visgi, T. Ruželė teigia, kad galima įžvelgti ir teigiamus pokyčius: nors ir labai lėtai, tačiau žmonių sąmoningumas auga, o tai leidžia tikėti, kad galbūt po dešimties metų bus perdirbamos visos perdegusios taupiosios lemputės.
2013 m. „Ekošviesa” iš specialiųjų dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių lempučių. Pasak T. Ruželės, jau kelerius metus iš eilės surinktų taupiųjų lempučių kiekis viršija Vyriausybės numatytą normą – 40 proc. nuo rinkoje parduotų energiją taupančių lempučių.
Kur atiduoti perdegusias taupiąsias lemputes?
Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta ir daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje. Perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.eko-sviesa.lt. Be to, lemputes galima atiduoti ir visuose jomis prekiaujančiuose prekybos centruose.
Perdegusias lemputes galima atiduoti:
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, Paberžių g. 14a, Tauragė;
UAB „Mazgas“, Uosio g. 8b, Kaunas;
UAB „Mazgas“, Vytenio g. 50, Vilnius.
