Tomas RAULINAVIČIUS
Kėdainių bendrovės K2 LT, valdančios vienintelį šalyje krematoriumą, duomenimis, vis daugiau Tauragės rajono gyventojų renkasi laidojimosi paslaugą kremuojant. Tačiau pasirinkusiesiems tokį laidojimo būdą dažnai kyla problema – mažesniuose miestuose nėra kolumbariumų – urnų su mirusiųjų pelenais laikymo vietos. Kėdainių krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas jau kreipėsi į Tauragės rajono merą Praną Petrošių, siūlydamas ieškoti Tauragės mieste galimybių kolumbariumui statyti, nes tokias vietas jau turi ne tik didieji Lietuvos miestai, bet ir Kretinga.
Domisi Lietuvos miestai
Tauragės gyventojams, pasirinkusiems laidojimo paslaugą kremuojant, bet nenorintiems laidoti urnų su palaikų pelenais žemėje, kyla problema – šiame mieste nėra kolumbariumo. Anot Vytenio Labanausko, UAB „K2 LT“ direktoriaus, tokie asmenys automatiškai tampa įstatymo pažeidėjais, mat pagal šiuo metu galiojančią tvarką urną galima laikyti nepalaidotą ne ilgiau nei tris mėnesius.
„Prašome jūsų atsižvelgti į visuotinį interesą ir rasti galimybių organizuoti kolumbariumo statybą Tauragės mieste“, – raštiškai į Tauragės merą kreipėsi bendrovės, valdančios vienintelį krematoriumą Lietuvoje, direktorius V. Labanauskas.
Kolumbariumai šiuo metu jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje. Pastarajame mieste 150 vietų urnų saugykla buvo pastatyta visai neseniai. Anot K2 LT direktoriaus pavaduotojo Vido Andrikio, kolumbariumo projektu domisi Anykščių savivaldybės atstovai, vyksta statybos darbai Kaune.
Kiek kainuoja?
Pasirinkusieji artimųjų laidojimą kremuojant teigia, kad šis būdas patogesnis, paprastesnis ir estetiškesnis. Mirusiojo kremavimas kainuoja 1650 litų, už šią sumą išvalomi pelenai, jie supilami į sandarią kapsulę. Pasak V. Andrikio, artimieji gali stebėti palaikų kremavimo procesą ir įsitikinti, kad jis estetiškas ir greitas.
– Kremavimą žmonės renkasi dėl įvairių priežasčių: kapinėse nepatogu laidoti žiemą, kartais iškasus duobę karstas leidžiamas praktiškai į vandenį. Taip pat taupomi kapinių plotai, nereikia papildomos priežiūros, pavyzdžiui, paminklo, – kremavimo privalumus vardijo V. Andrikis.
Pasak pašnekovo, visa laidojimo kremuojant procedūra kainuoja apie 2000 litų. Natūralios medienos laku nedengtas karstas nebrangus, jį galima nusipirkti ir Kėdainių krematoriume. Ten taip pat galima užsisakyti ne tik metalinę, bet ir ekologišką savaime suyrančią kapsulę, kuri nekainuos.
Norintiesiems pelenų kapsulę laidoti kapinėse specialaus leidimo nereikia, užtenka apie tai informuoti. Tai ypač patogu, kai kapas būna pilnas ir laidoti dar vienus palaikus su karstu jame draudžiama. 17 centimetrų pločio urna pagal reglamentą turėtų būti užkasama 50 centimetrų gylyje.
Beje, kremavimo paslaugą galima užsisakyti iš anksto, pasirašius trišalę palaikų po asmens mirties sutartį.
Tauragės politikai nesidomėjo
Kolumbariumai jau senokai populiarūs vakarų Europos šalyse. Pasak K2 LT direktoriaus pavaduotojo V. Andrikio, jų bendrovė turi darbo patirties Italijoje. Ten statomų kolumbariumų kriptose saugoma daugybė urnų. Tačiau kiek kainuotų toks projektas Tauragėje, verslininkas tiksliai atsakyti negalėjo, pridūrė, kad tai priklauso nuo kolumbariumo dydžio ir kitų aplinkybių.
Neaišku ir, ar urnos saugojimo mokestis tauragiškiams nebūtų per brangus. Laikraščio „Pajūrio naujienos“ teigimu, Klaipėdos Joniškės kapinėse pastatyto kolumbariumo kripta dešimčiai metų kainuoja 4356 litus. Į šią kainą įskaičiuota akmens plokštė, žvakidė, stovas gėlei, kriptos priežiūra. Vienoje kriptoje galima sutalpinti iki šešių urnų. Kretingos kolumbariume, statytame savivaldybės lėšomis, urnos laikymo vieta nekainuoja, tačiau urnas ten laikyti gali tik vietiniai gyventojai.
Priklausomai nuo investuotojo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kriptos kaina svyruoja nuo 1500 iki 1800 litų. V. Andrikis sako esąs įsitikinęs, kad daugėjant kolumbariumų ir augant konkurencijai kainos kris.
Tauragės rajono meras Pranas Petrošius teigė, kad siūlymų statyti kolumbariumą Tauragėje kol kas negirdėjo, tačiau pripažino jau skaitęs bendrovės K2 LT siūlymą ieškoti galimybių organizuoti tokio objekto statybą.
– Pirmiausiai reikėtų išplatinti tokią informaciją Tarybos nariams, išklausyti nuomones. Tada galbūt ieškoti investuotojų. Šiuo metu Tauragėje dėl laidojimo vietos problemų nėra. Vadinamosios „Dunokų“ kapinės sutvarkytos, vietų jose yra, – sakė P. Petrošius.
K2 LT duomenimis, nuo 2011 metų lapkričio, kai pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas, jame kremuota 740 kūnų. Birželį kremuota 120 kūnų.
Tauragėje žinoma nemažai atvejų, kai mirusiojo palaikai buvo kremuoti. Vilniaus kolumbariume saugoma ir urna su Tauragėje ilgus metus dirbusio žurnalisto Tado Meiželio pelenais.
