Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Penkiasdešimt šešerius metus veikęs Tauragės knygynas šiemet užvers duris visam laikui. Vietos politikai leido privatizuoti šią nuostolingai veikiančią savivaldybės bendrovę. Nors parduoti nuspręsta ne knygyno pastatą, o bendrovės akcijas, manoma, kad Bažnyčių gatvėje knygyno nebeliks, šio turto pirkėjus sugundyti gali tik nekilnojamasis turtas miesto centre.
Parduos su darbuotojomis
Tauragės rajono savivaldybė valdo visus 100 procentų UAB „Tauragės knygynas“ akcijų. Bendrovės likutinė vertė – 46,1 tūkstančio litų. Įvykdžius bendrovės turto vertinimo procedūras, bendrovės vertė gali išaugti. Privatizavimo procedūros bus vykdomos dar šiemet.
Paklausta, kodėl nuspręsta privatizuoti knygyną, savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė „Tauragės žinioms“ sakė, kad jau kelerius metus knygynas dirbo nuostolingai.
– Tiksliau, reikėtų sakyti laikosi ant ribos, – patikslino G. Pukelytė.
Pasak jos, į knygyno privatizavimo sąlygas nėra įtraukta punkto, kad po privatizacijos knygyno veikla bent kurį laiką būtų išsaugota. Todėl realu, kad būsimieji pirkėjai domėsis bendrovės pastatu Bažnyčių gatvėje.
Kas laukia keturių knygyno darbuotojų, ar po privatizacijos bendrovėje dirbančios moterys išsaugos darbo vietas, G. Pukelytė spręsti nesiryžo – tai nuspręsti turės naujasis bendrovės savininkas. Paprastai kalbant, knygynas bus parduotas su visomis keturiomis jo darbuotojomis.
Ateitis liūdna
Dvidešimtus metus Tauragės knygynui vadovaujanti Livija Šimkė neslėpė nei to, kad bendrovė jau kelerius metus dirba nuostolingai, nei apmaudo, kad knygyno privatizacija ją ir tris jos pavaldines greičiausiai paliks be darbo.
– Nieko nepadarysi, nuo ekonomikos sąlygų nepabėgsi. Knygos – ne pirmo būtinumo prekė. Jos brangios. Nebeliks mūsų, bus naudinga „Vagos“ knygynui, – kalbėjo knygyno vadovė.
L. Šimkė atskleidė, kad knygyno darbuotojos uždirba apie 1200 litų.
Įkurtas 1956 metais
Tauragės knygynas pasaulį išvydo 1956-aisiais. 27-erius metus jam vadovavo Stanislava Osteikienė.
– Tuomet, 1967-aisiais, kai pradėjau dirbti, pakeičiau knygynui vadovavusią Antaniną Mažrimienę. Deja, jos jau nebėra, – pirmuosius savo darbo metus Tauragės knygyne prisimena S. Osteikienė.
Tarybiniais metais Tauragės regione veikė vadinamasis grupinis knygynas, jam priklausė Šilalės, Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės knygynai, kai kuriose rajonų gyvenvietėse veikė ir knygų kioskai. S. Osteikienė iki 1985 metų ėjo Tauragės regiono grupinio knygyno vadovės pareigas. Knygyne Tauragėje, kaip ir šiandien, tuomet dirbo keturios darbuotojos. Vyrai knygomis Tauragės krašte tarybiniais metais niekuomet neprekiavo.
– Smagu buvo dirbti. Žmonės ir tada daug skaitė, labai daug skaitė. Labai greitai viskas būdavo išperkama. Tik užsakyti knygų negalėjome savo nuožiūra, kiek skirdavo, tiek turėdavo užtekti. Knygomis keisdavomės su kitais knygynais, – prisimena S. Osteikienė.
Politinius leidinius prireikdavo nurašyti
Pasak buvusios knygyno vadovės, populiariausia tarybiniais metais buvo literatūros klasika, vadinamosios serijinės knygos, ypač „Drąsiųjų keliai“, „Horizontai“, vaikams buvo leidžiamos įvairių šalių pasakos. Didžiausias skirtumas nuo šių dienų – knygų kainos. Brangiausia knyga, pavyzdžiui, Justino Marcinkevičiaus raštų tomas tuomet nesiekė ir 3 rublių, o vaikiškas pasakas galėjai įsigyti ir už rublį. Tauragės knygynas tuomet prekiavo „Vagos“ leidyklos knygomis, leidykla „Mintis“ daugiausiai leido politinę literatūrą.
– Knygyne knygos neužsibūdavo. Grožinės literatūros niekada nereikėdavo nurašyti, išskyrus politinius leidinius. Eiliniai žmonės jų nepirkdavo, po dvejų metų dalį nurašydavom, – sakė S. Osteikienė.
Kad jos dukra, verslininkė Lijana Zinkevičienė Tauragėje prieš kelerius metus taip pat įsteigė knygyną, mamos nestebina.
– Nuo mažų dienų Lijana matė visas, kokios tik buvo, knygas ir labai skaitė. Skaito ir dabar. Ir man knyga – viso gyvenimo pakeleivis. Tik iš pensijos jų neįperku. Gerai, kad dukra dovanoja, – vartydama Valdo Adamkaus „Paskutinę kadenciją“ kalbėjo S. Osteikienė.