Tauragėje lankęsis teisingumo ministras Remigijus ŠIMAŠIUS sutiko atsakyti į keletą „Tauragės žinių“ klausimų. Tauragės kraštas ministrui esą visada liks artimiausias jo širdžiai.
– Koks buvo Jūsų kelias į teisingumo ministro pareigas?
– Baigiau Tauragės pirmąją vidurinę mokyklą. Įstojau į Teisės fakultetą Vilniaus universitete. Po studijų planavau grįžti dirbti į Tauragę, tačiau aktyvi visuomeninė ir akademinė veikla – dėstymas universitete, darbas Lietuvos laisvosios rinkos institute užlaikė Vilniuje ir galiausiai atvedė į teisingumo ministro pareigas.
– Gal galėtumėte mūsų skaitytojams paprasta, suprantama kalba paaiškinti, už ką atsakingas teisingumo ministras, kas jo galioje?
– Teisingumo ministras atsakingas už politikos formavimą teisingumo srityje. Paprastai sakant, jis nevaiko teisėjų ar prokurorų, tačiau yra atsakingas už tai, kad būtų geri įstatymai teismų ir teisėsaugos srityje, kad įstatymai Vyriausybėje būtų rengiami geros kokybės, kad sklandžiai funkcionuotų kalėjimų, antstolių, notarų, registrų sistema. Deja, nors šiose srityse dirba daug gerų, gabių žmonių, negalėčiau pasakyti, kad situacija yra tokia, kokios mes, kaip piliečiai, norėtume. Būtent todėl ir sutikau tapti ministru, kad padėtį pakeisčiau.
– Išskirkite keletą savo siūlymų, idėjų, kurie jau įgyvendinti.
– Nors valdančioji koalicija vadinasi „permainų“, tačiau žmonėms reikalingos permainos stringa jau apie pusantrų metų. Turiu galvoje ir teismų darbo pagerinimą, ir kalėjimų reformą, ir daugybę kitų dalykų. Pavyzdžiui, kalėjimų sistemoje sumažinta keliasdešimt viršininkų, dėl ko per metus sutaupoma iki kelių milijonų litų, sustabdytas akivaizdžiausias lėšų švaistymas, užkertamas kelias išskirtiniams kaliniams mėgautis išskirtinėmis sąlygomis. Keičiami netinkami vadovai. Beje, tik stebiuosi, kaip vienas toks, kuriam prieš metus ne be pagrindo neliko vietos kalėjimų sistemoje, randa darbą savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje Tauragėje (ministras kalba apie iš pareigų Teisingumo ministerijos pernai rugpjūtį atleistą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namų direktorių Joną Grosą, – red.).
– Kas Jus labiausiai neramina šalies teisinėje sistemoje?
– Man nepatinka, kad sąžiningi teisėsaugos pareigūnai, teisėjai perkrauti biurokratiniu darbu, kad nepanaikintos galimybės korupcijai. Viską sudėję gauname kokteilį, kuriame, panašu, geriausiai gyvena tie, kam nerūpi bendro gyvenimo taisyklės ir kas savo galią bei turtus susikrovė nelegaliai. Tauragėje pavardžių ir pravardžių minėti nereikia. Žmonėms kyla pagrįsti klausimai, ką šios garsenybės restorane aptarinėja su teisiamu europarlamentaru, kokie jų santykiai su Tauragę valdančiais politikais, kad teismas netgi buvo priėmęs nutartį, pagal kurią apribojamas jų bendravimas. Manau, kad šį rudenį priimtos naujos priemonės kovai su nusikalstamumu, įskaitant išplėstinio turto konfiskavimo galimybes, turi duoti efektą, jei teisėsaugos institucijose bus tinkamai dirbama. Tačiau dar svarbiau tai, kad nekiltų jokių abejonių dėl bet kokios valdžios – nacionalinės ar vietos nepriklausomumo nuo neteisėtos išorės įtakos.
– Ką negero pastebėjote ar išgirdote ketvirtadienį bendraudamas su įvairiais specialistais Tauragėje?
– Kalbėdamasis su vietos valdžios institucijomis jaučiu sąstingį. Tauragėje, kaip ir kai kuriose kitose savivaldybėse, matau nusistovėjusią valdžios piramidę ir tai, kad vis daugiau žmonių nuo valdžios priklausomi. Nenormalu, kai savivaldybė ar jai priklausančios įstaigos yra didžiausias darbdavys. Dažnai vengiama netgi paslaugas pirkti viešojo konkurso būdu, o linkstama tiesiog apmokėti sąskaitas savo kontroliuojamoms įmonėms. Visi lyg ir dėkingi valdžiai, kad gavo darbą, ir jaučiasi dėl to skolingi, o valdantys politikai gali laikyti žmogų ant trumpo pavadžio. Kažkam tai patogu, tačiau tik ne žmogui, kuris nori likti gimtajame krašte, rasti čia darbą ir niekam dėl to nesijausti dėkingas.
– Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti? Koks ir kieno siūlymas Jums pasirodė labiausiai vertas dėmesio? Kokie klausimai Jums įsiminė geriausiai?
– Kaip ir minėjau, valdžia nebeturi būti didžiausias darbdavys rajone, nuo kurio vienintelio priklauso žmogaus gerovė. Reikia pradėti visas paslaugas pirkti viešojo konkurso būdu, reikia išsklaidyti visas abejones dėl valdžios sąsajų su nusikalstamuoju pasauliu, o šių abejonių, kaip suprantu, turėjo ir teismas.
Kalbėjosi Daiva Sitnikienė
