Nuo 2010-ųjų sausio iki dabar šiluma vartotojams brango triskart. Vien šių metų sausį kaina už šildymą išaugo 0,5 procento, nuo praėjusių metų pradžios – procentu. O štai biokuro kaina per tą patį laikotarpį pakilo 42 procentais. Sklando kalbos, kad tikroji padėtis ir planai smarkiai didinti šildymo kainą nuo tauragiškių slepiami. „Tauragės žinios“ neoficialiai buvo informuotos, kad tai daroma specialiai, nenorint pykdyti rinkėjų, iki savivaldos rinkimų likus vos keletui savaičių. Esą po jų miestą pasieks itin nemaloni žinia – brangstantis šildymas tiesiog smogs. „Tauragės šilumos tinklų“ vadovas Vaclovas Karbauskis pripažįsta – po kelių mėnesių šilumos kaina Tauragėje bus perskaičiuota.
Informuoti neprivalo
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ vadovas Vaclovas Karbauskis „Tauragės žinioms“ tvirtino, kad apie pabrangusį kurą informuoti gyventojų bendrovė neprivalo. Informuoti gyventojus esą reikia tik tuo atveju, jei keistųsi šilumos energijos kaina. Šilumos kaina keičiasi tuomet, jei žaliava pabrangsta daugiau nei 10 procentų.
2009 metais konkursą biokurui Tauragės katilinei tiekti laimėjo UAB „Timbex“. Sutartis sudaryta trejiems metams. Šios bendrovės tiekiamo biokuro kokybe „Tauragės šilumos tinklai“ patenkinti. Šilumininkai tiekėjams moka ne už atvežto kuro kiekį, tačiau už išgautą šilumą. Anot V. Karbauskio, dėl tos priežasties tiekėjai suinteresuoti tiekti kokybišką kurą.
Bendrovės inžinierius Sigitas Sendžikas patikslino, kad biokuras sudaro apie 90 procentų „Tauragės šilumos tinklų“ naudojamo kuro. Šildymui naudojamas ir mazutas, skalūnų alyva bei durpės, tačiau šio kuro rūšių kainos santykinai stabilios.
Šilumos kainą kelia miškininkai
„Tauragės šilumos tinklų“ direktorius „Tauragės žinias“ tikino, kad pastaruoju metu šoktelėjusi biokuro kaina kol kas vartotojų nenuskriaus. Tačiau jei miškininkai ir toliau kels kainą už žaliavą, brangs ir šiluma. Žaliavos kaina sudaro apie 56 procentus šilumos kainos.
– Miškininkai brangina kurą, nes sniegingą žiemą buvo sunku įvažiuoti į mišką, be to, vakaruose atsigavo baldų pramonė ir jie medieną gali parduoti brangiau. Brangesnę žaliavą įsigiję tiekėjai daugiau užsiprašo ir iš mūsų. Tačiau su tiekėjų prašoma kaina sutinkame ne visu 100 procentu, derimės, – aiškino V. Karbauskis.
Savivaliauti negali
Anot V. Karbauskio, nei „Tauragės šilumos tinklai“, nei rajono valdžia savivaliauti nustatydami šilumos kainas negali. Kaina esą negali būti nei per maža, nei per didelė. V. Karbauskio teigimu, pasitaiko, kad komisija, išanalizavusi bendrovių pateiktas metines faktines sąnaudas ir bazinių kainų skaičiavimo projektą, nustato mažesnę kainą nei prašyme pateikia šilumos tiekimo įmonė. Beje, dabar vilniečiai moka kompensaciją už faktines sąnaudas, kai 2008–2009 metais nebuvo didinama šilumos kaina.
Anot V. Karbauskio, liepos mėnesį pagal pastarųjų mėnesių išlaidas bus perskaičiuota bazinė šilumos kaina ateinantiems ketveriems metams. Bazinę šilumos kainą turės palaiminti Kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Buvęs vadovas nekomentuoja
Brangesnį biokurą „Tauragės šilumos tinklai“ perka jau nuo tada, kai įmonei dar vadovavo Donatas Vaclovas Simaitis, tačiau jis situacijos nekomentavo, teigė nebegalįs to daryti, nes bendrovėje nebedirba.
Buvęs ilgametis „Tauragės šilumos tinklų“ vadovas išliejo nuoskaudą dėl to, kad rajono valdžios atstovai su juo deramai neatsisveikino.
– Nežinau, gerai ar blogai tiek metų dirbau, tačiau išeidamas jokio „popieriuko“, jokios padėkos taip ir nesulaukiau. Tik pakviestas į iškilmingą Tarybos posėdį suvalgiau sumuštinį ir išgėriau stiklinę sulčių. Tikriausiai tai ir buvo ta padėka, – kalbėjo D. V. Simaitis.
Kai kur šiluma pigo
Nuo 2010 metų gruodžio tauragiškiai už kilovatvalandę mokėjo 18,55 ct (įskaitant PVM), nuo šių metų sausio – 18,65. Nuo praėjusių metų sausio už 1 kWh mokėjome 18,46 ct/kWh, nuo balandžio – 19,03, nuo rugpjūčio iki gruodžio – 17,67 ct.
Kol kas šilumos kaina Tauragėje viena žemiausių šalyje. Už mus mažiau moka tik uteniškiai (18,52 ct/kwh). Daugiausiai moka Prienų gyventojai – 32,26 ct/kWh, kaimynai Šilalėje – 20,99 ct/kWh, klaipėdiškiai – 21,5 ct/kWh, šiauliečiai – 24,20 ct/kWh, sostinės gyventojai – 23 ct/kWh.
Kaip savo internetinėje svetainėje skelbia Kainų ir energetikos kontrolės komisija, per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai, tai priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina (teisinė bazė leidžia nekeisti šilumos kainų, jei kuro kainų pokytis mažesnis nei 5 proc.).
„Užšaldžius“ šilumos kainą ilgesniam laikotarpiui, išaugusias ir nepadengtas kuro sąnaudas šilumos vartotojai apmoka vėlesniais mėnesiais. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Širvintose (13 proc.), Mažeikiuose (11 proc.), Šalčininkuose ir Kretingoje stebimas žymus šilumos kainos mažėjimas.