Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojo Darbo kodekso pasikeitimai ir papildymai. Šiuo nelengvu ekonominiu laikmečiu naujovės darbdaviams ir darbuotojams leis lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Tačiau nors ir leidžiami viršvalandžiai, griežtinama jų apskaita. Kai kurie darbdaviai bus išvaduoti nuo melo, nes įtvirtinta suminė darbo apskaita leis teisingai pildyti darbo apskaitos žurnalus.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vyriausiasis darbo teisės inspektorius Petras Remeika, nuo rugpjūčio įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai leidžia organizuoti viršvalandžius. Nauja tai, kad viršvalandiniai darbai gali būti skiriami gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį prašymą. Už viršvalandžius turi būti mokama pusantro karto tarifu. Jei nėra rašytinio sutikimo, darbdavys gali skirti dirbti viršvalandžius tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato Darbo kodeksas, pavyzdžiui, kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms įmonėje.
Pasak P. Remeikos, nors darbuotojui sutikus ir galima skirti viršvalandžius, darbdaviui teks laikytis apribojimų – ne daugiau kaip keturių valandų viršvalandžių per dieną. Jei darbdavys kartu su viršvalandžiais nurodo dirbti ilgiau nei 12 valandų per dieną, jis pažeidžia įstatymą, už tai gresia bauda nuo 500 iki 5000 litų. Esminis Darbo kodekso pakeitimas – suminės darbo laiko apskaitos įvedimas. Tačiau ir šiuo atveju įtvirtinta 48 valandų darbo savaitė.
Į atsiskaitymo lapelius, kuriuos kas mėnesį turi gauti darbuotojai, nuo šiol privalo būti įrašoma ne tik informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, bet ir darbo laiko trukmė, atskirai nurodant viršvalandžių trukmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgiau nei du mėnesius neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki trijų mėnesių. Apie tai darbuotojas darbdavį turi įspėti raštu prieš tris dienas. Tuo metu, kai sustabdytas darbo sutarties vykdymas, darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesio algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
Norėdamas išeiti iš darbo darbuotojas darbdavį turi informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, iki šiol buvo prieš 14 kalendorinių dienų.
Jei darbuotojas darbą palieka dėl ligos ar neįgalumo, trukdančio atlikti darbą, arba dėl to, kad darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas.
Pasak P. Remeikos, tauragiškiai į Darbo inspekciją dažniausiai kreipiasi, kai palieka savo darbovietę. Kol dirba, darbdavio pažeidimus darbuotojai dažniausiai pakenčia. Esą pasitaiko, kad kas nors paskambina į Darbo inspekciją ir pakviečia atvažiuoti pažiūrėti, kaip dirba šeštadienį. P. Remeikos teigimu, inspektorius nuvažiuoja į nurodytą įmonę, tačiau darbuotojai tikina, kad dirba savo noru, prašo nesikišti ir neatimti galimybės užsidirbti papildomai. Kaip žinia, už darbą poilsio dienomis darbdavys privalo mokėti dvigubu tarifu arba kompensuoti laisva diena.
Darbo kodekso papildymai ir pakeitimai paskelbti „Valstybės žiniose“, P. Remeika tikisi, kad darbdaviai ir personalo inspektoriai juos išanalizuos.
– Manau, kad ateityje Darbo kodeksas bus dar liberalesnis, dar daugiau sąlygų bus galima nustatyti darbdavio ir darbuotojo susitarimu, – „Tauragės žinioms“ sakė P. Remeika.
