Asociatyvi Lietuvos policijos nuotrauka
Rugpjūtį Tauragės apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dviem anksčiau neteistiems jaunuoliams, kurie, panaudodami ašarines dujas, užpuolė nepilnametį. Pastarasis teigė sulaukęs ir spyrio, tačiau kaltinamieji neigė jį spardę. Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis dėl streso įvykio aplinkybes galėjo prisiminti kitaip.
Viskas prasidėjo po to, kai nukentėjusysis ėmė konfliktuoti su vieno iš kaltinamojo brolių. Konfliktą įžiebė tai, jog kaltinamojo brolis pamanė esąs apvogtas. Tiesa, teisme nukentėjusiojo mama paneigė gandus, kad jos sūnus kažką pavogė.
Praėjusių metų lapkričio 19-osios vėlų vakarą nukentėjusysis buvo užpultas gatvėje.
Prieš teismą stojęs V. Š. kalbėjo, kad nusikaltimo iš anksto neplanavo, o su nukentėjusiuoju esą norėjo tik pasikalbėti apie tai, kodėl pastarasis tariamai grasina jo nepilnamečiui broliui. Kaltinamasis teigė, kad iki savo draugo S. L. namų atvyko nuosavu automobiliu, o po to abu vyriškiai važinėjosi tik S. L. transporto priemone. Kaip abu kaltinamieji patvirtino teisme, jie mieste ieškojo tariamo grasintojo. Jiedu nusprendė šio patykoti šalia namų. Netrukus nukentėjusysis išties pasirodė. Tiek V. Š., tiek S. L. ėjo jam iš paskos. Kai galiausiai šis atsigręžė, S. L. papurškė ašarinių dujų.
Šioje byloje abu jaunuoliai buvo kaltinami tuo, jog pribėgę prie nukentėjusiojo jį pastūmė, šis griuvo ant žemės ir nusibrozdino kelį. Tačiau V. Š. teisme tikino, kad nukentėjusysis papurškus dujų bėgo, nematė, kur tiksliai, dėl to užkliuvęs už bordiūro apvirto, jo niekas nestūmė. Kaltinamasis dėstė, kad tiek jo, tiek draugo šalia nukentėjusiojo, kai šis atsikėlė, nebebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis pasakojo, kad eidamas namo pamatė, jog du asmenys švietė prožektoriumi ir staiga jį išjungė. Po to iš nugaros šie asmenys pribėgo ir jį pastūmė. Kaip teigė vaikinas, jis griuvo ant žemės ir nusibrozdino dešinį kelį, tada atsisuko, bet jam į akis vienas užpuolikų papurškė ašarinių dujų. Nukentėjusiojo teigimu, šie asmenys nieko nesakė. Jis atsikėlė ir beveik nieko nematydamas bėgo pas močiutę. Pareigūnams močiutė teigė, kad anūko veidas įvykio vakarą buvo raudonas, jam labai skaudėjo, jis net šokinėjo iš skausmo.
Po įvykio į policiją kreipėsi nukentėjusiojo mama, atvyko pareigūnai, greitosios pagalbos medikai.
Nukentėjusiojo mama nurodė, kad sūnus skausmą jautė apie savaitę, jam prireikė nešioti akinius, nes blogai matė. Apie akis išryškėjo odos nudegimai, prireikė medikamentų.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad preliminari diagnozė – ašarinių dujų toksinis poveikis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajam išorinių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto. Tad veika buvo kvalifikuota ne kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o kaip fizinio skausmo sukėlimas.
Byloje nukentėjusysis pareiškė 1 tūkst. eurų civilinį ieškinį už sukeltas kančias.
Ieškinyje vaikinas nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, todėl jis patyrė didelį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą bei emocinę skriaudą, o dėl šio įvykio jis baiminasi vaikščioti vienas tamsiu paros metu, kadangi jaučiasi nesaugus ir nuolat galvoja, kad jį gali kažkas užpulti bei sužaloti.
V. Š. sakė su civiliniu ieškiniu sutinkantis, tik mano, kad jis per didelis. Kaltinamasis dėstė, kad jokių lūžių nukentėjusysis nepatyrė, dėl to ir suma turėtų būti mažesnė. Tuo metu S. L. teigė, kad 1 tūkst. eurų žalos atlyginti galėtų tik dirbdamas užsienyje, o Lietuvoje tegali sumokėti 100 eurų.
Nors kaltinamieji teisme kaltę pripažino, kiek kitaip papasakojo įvykio aplinkybes nei nukentėjusysis. „Teismas nenustatė pagrindo abejoti kaltinamųjų, kurie sutiko su esminėmis kaltinimo aplinkybėmis ir savo kaltę pripažino, parodymais, t. y., kad, kaltinamieji prisiartinę prie nukentėjusiojo, visų pirma, jam papurškė ašarinių dujų, dėl ko šis griuvo nusibrozdindamas kelį. Teismo vertinimu, nukentėjusysis dėl netikėtai papurkštų ašarinių dujų sukelto stipraus neigiamo poveikio galėjo kiek kitaip prisiminti ir atpasakoti visą įvykių seką, todėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad pirmiausiai buvo pastumtas, griuvo ir tik tada jam buvo papurkšta ašarinių dujų. Be nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji pastūmė nukentėjusįjį, o tada papurškė ašarinių dujų. Tačiau byloje surinktų duomenų visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusysis pargriuvo, kai jam netikėtai buvo papurkšta į veidą“, – nuosprendyje konstatavo teisėja Lina Nainienė.
Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus nukentėjusiajam nebuvo diagnozuoti išoriniai sužalojimai, bet akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė neigiamų išgyvenimų bei nepatogumų. „Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, todėl sprendžia, kad jam fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai (išgąstis, baimė, stresas dėl toksinų poveikio) pasireiškė kiek stipriau nei juos būtų išgyvenęs suaugęs asmuo. Be to, teismas įvertina aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajam netikėtai, tamsiu paros metu jam grįžtant namo. Kita vertus, dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, nėra liekamųjų reiškinių. <...> Taigi teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmais padarytą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos sunkumą ir padarinius, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisia 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose“, – dėstoma nuosprendyje.
Abu užpuolikai pripažinti kaltais dėl fizinio skausmo sukėlimo, jiems skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios metu jie įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
