Naudojama asociatyvi nuotrauka iš nemokamo šaltinio: unsplash.com
Kiekviena įmonė auga ir plečiasi tik vystydama vis naujus projektus. Tiesa, projektų valdymas – daug iššūkių keliantis procesas, reikalaujantis iš vadovo ir jo komandos ne tik teorinių žinių, bet ir puikių vadybinių gebėjimų. Todėl dabar daugelyje verslo sektorių vis labiau populiarėja projekto valdymo metodai, padedantys komandai lengviau vystyti naujus projektus. Viena iš plačiausiai taikomų metodikų – Agile, iš pradžių sukurta tik informacinių technologijų projektams, vėliau dėl savo universalaus pritaikomumo imta taikyti ir valdant kitų verslo sričių projektus. Kodėl verta taikyti Agile projektų valdymo metodą ir kaip šis metodas gali padėti pasiekti sėkmę itin konkurencingoje rinkoje?
Agile metodas: mažais žingsneliais tikslo link
Kas slepiasi po terminu Agile? Pirmiausia galima paminėti, kad tai – skėtinis terminas, apibūdinantis projekto valdymo metodiką, kuri atitinka Agile Manifesto teiginius ir principus. Agile projektų valdymas buvo taikomas jau ankstyvais 90-aisiais, tačiau šį vardą gavo po 2001-ųjų, kai buvo pasirašytas minėtasis manifestas. Trumpai tariant, šios metodologijos esmė – lankstumas ir darbo organizavimas kuo trumpesniais ciklais, siekiant įgyvendinti projektą. Taikant Agile metodiką, svarbu ne suplanuoti visą projektą iš anksto, o vystyti projektą atsižvelgiant į kliento poreikius, nuosekliai prioritetizuojant darbus, renkant ir vertinant kliento atgalinį ryšį. Taip išmokstama greitai reaguoti į besikeičiančias, nenumatytas situacijas ir lengviau prie jų prisitaikyti. Ši metodika siūlo: vystant projektą, judėti pamažu, trumpais atstumais, taip finišą – sėkmingai įgyvendintą projektą – pasiekti bus žymiai lengviau ir greičiau.
Padeda suvaldyti riziką
Vienas iš Agile metodų privalumų, leidžiančių pasiekti sėkmę konkurencingoje rinkoje, yra galimybė lengviau suvaldyti su projektu susijusią riziką. To galima labai lengvai pasiekti, laikantis vienos iš esminių Agile metodo nuostatų – padalijus visą projektą į nedideles laiko atkarpas, priklausomai nuo projekto dydžio, pvz., rekomenduojama nuo poros savaičių iki mėnesio. Kiekvieną laiko atkarpą – naują etapą – svarbu užpildyti darbu, kuris kiekvienos atkarpos pabaigoje turi atnešti teigiamų rezultatų ir vertę klientui. Kiekvieno sprinto gale klientui turi būti pateikiamas veikiantis inkrementas (veikianti kuriamo produkto dalis, funkcionalumas). Jei projekto valdymui taikoma ne Agile, o nuoseklioji metodika, užsakovui pristatomas tik galutinis rezultatas – įgyvendintas projektas. Kai klientas rezultatą pamato tik galutiniame variante, žymiai sunkiau atlikti pakeitimus, jei šis liko nepatenkintas. Be to, jei projektas įgyvendinamas pagal nuosekliąją metodiką, projekto eigoje, pasikeitus užsakovo poreikiams, į juos sunkiau atsižvelgti, nes klientas neįtraukiamas į projekto vystymą. Todėl, taikant Agile metodiką, lengviau suvaldyti riziką, kylančią dėl užsakovo lūkesčių pateisinimo ar nepateisinimo, nes užsakovas įtraukiamas visoje projekto įgyvendinimo eigoje ir mato projekto pokyčius bei gaunamą vertę kiekvieno etapo gale.
Suteikia laisvę keisti ir taisyti, kol dar ne per vėlu
Agile metodika pranašesnė, palyginti su tradicinėmis (nuosekliosiomis, angl. “Waterfall”) projektų valdymo metodikomis tuo, kad suteikia laisvę užsakovui keisti jam reikalingas produkto ar paslaugos funkcijas, taip pat perstumdyti darbus pagal svarbą. Jei produkto ar paslaugos funkcijos keičiamos naujomis, jos kaskart įkainojamos, o tada perskaičiuojamas biudžetas. Svarbu paminėti ir tai, kad, taikant Agile metodologiją, abi projekto pusės – užsakovas ir vykdytojas – gali bet kuriuo metu sustabdyti arba nutraukti projektą, jei mato, kad tolimesnis projekto vystymas neturi prasmės, pvz.: jau sukurtų produkto apimties ir funkcijų pakanka, pasikeitė rinkos sąlygos ir produktas pasidarė nebeaktualus ir t.t.. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokios sąlygos yra pernelyg griežtos ir labiau naudingos projekto užsakovui, tačiau iš tiesų toks projektų valdymas tikslingas ir pasitarnaujantis abiem pusėms – tiek užsakovui, tiek vykdytojui. Vykdant projektą pagal Agilę metodą, abi pusės mato, ar laiku ir sąžiningai atliekami darbai, be to, taip lengviau kontroliuoti ir darbų terminus, ir išvengti užsakovo nemokumo. Jei viena pusė (užsakovas ar vykdytojas) nesilaiko susitarimo, projektą galima nutraukti ir taip išvengti daug didesnių nuostolių, kurie susidarytų, jei būtų sutarta atsiskaityti tik visiškai įgyvendinus projektą.
Greičiau, pigiau ir paprasčiau
Skamba panašiai kaip olimpinis šūkis – Citius, Altius, Fortius. Tiesa, norint pasiekti sėkmę konkurencingoje, nuolat besikeičiančioje ir daug iššūkių atnešančioje rinkoje, vadovautis sportininkų moto ir taikyti jų principus gali būti itin naudinga.
Tikriausiai, kiekvienas verslininkas siekia sutaupyti, žinoma, neprarandant produkto kokybės ir vertės. Taip ir su projektų valdymu. Užsakovas nori, kad projektas būtų sėkmingas, kainuotų kaip įmanoma mažiau ir būtų įgyvendintas per kuo trumpesnį laiką. Sutaupyti tiek laiko, tiek pastangų, tiek išlaidų tikrai įmanoma, svarbiausia, kad projektas būtų suskaidytas į etapus ir abi projekto pusės įsitrauktų į šią veiklą, ko ir siekiama, taikant Agile metodiką. Į projekto vystymą maksimaliai įsitraukus tiek vykdytojui, tiek užsakovui, galima išvengti tarpusavio nesusikalbėjimo, klaidų galutiniame etape ir nepatenkintų kliento poreikių. Suskaidžius projektą į dalis, užsakovas mato jo eigą, pasveria gaunamą vertę, be to, gali keisti kuriamo produkto / sistemos funkcijas, kai šis dar tik vystymo procese, o ne galutiniame rezultate. Kai nereikia taisyti projekto šiam pasiekus finišo tiesiąją, išlošiama laiko. Kai nėra klaidų, vykdytojui nereikia papildomai dirbti. Kai nereikia vykdytojui papildomai dirbti, jam nereikia primokėti. Kai nereikia primokėti, užsakovas sutaupo materialinių kaštų. Vadinasi, tai tarsi seka, kurioje veiksmai priklauso vieni nuo kitų – kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.
Agile metodika – jūsų ,,keturlapis dobilas” ypač konkurencingoje projektinėje rinkoje
Projekto valdyme sėkmę dažnai lemia stipri komanda ir tinkamai parinktas projekto valdymo metodas. Šiandien vienas iš dažniausiai taikomų projekto valdymo metodų – Agile. Taikant Agile metodiką, projektas dažniau būna sėkmingas, nes suvaldoma rizika, laiku atliekami pakeitimai, sutaupoma laiko ir materialinių resursų, be to, neeikvojama pastangų be reikalo.
Užs. nr. 61
