Karantinas dar labiau išryškino įsisenėjusią bėdą: įsidarbinti vyresniems žmonėms ir anksčiau buvo nelengva, o dabar, baiminantis koronaviruso grėsmės, jiems likti darbo rinkoje tampa dar sudėtingiau. Vieni, bijodami dėl sveikatos, iš darbo išeina patys, kiti atleidžiami. Tauragės užimtumo tarnyba patvirtina: šiemet darbo ieškojo kone dvigubai daugiau vyresnių nei 50 m. žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristabdyti senjorų atleidimus ketina subsidijomis.
Šansų įsidarbinti mažai
Vilijai dar nėra nė 60-ies, tačiau rasti darbo jai nepavyksta jau seniai. Moteris neturi jokio specialaus išsilavinimo, sunkaus fizinio darbo dirbti jau nepajėgtų, taigi variantų, kur įsidarbinti, ir anksčiau buvo ne itin daug.
– Jau pernai ieškojau darbo, tai kur beeidavau, visur kaip į sieną atsimušdavau. Pamenu, reikėjo darbuotojų aplinkos tvarkymu užsiimančioje įmonėje. Vos mane pamatęs darbdavys numojo ranka: „Nevaliosi“, – sako. Nors sodinti ir prižiūrėti augalus tikrai būčiau pajėgusi. Kur matydavau, kad siūlomo darbo dirbti nepajėgsiu, nė nebandydavau darbintis, – skaudžią patirtį ieškant darbo atskleidžia moteris.
O dabar, smogus koronavirusui, ji baiminasi, kad šansų įsidarbinti visai nebeliko.
„Tauragės žinių“ kalbinta 60-metė Nijolė sako esanti pilna jėgų ir dirbti tikrai norėtų. Ji pasakoja, kad namuose jai trūksta veiklos, nors turi ir sodą, ir anūkų būrį.
– Neturiu ką veikti namuose. Be to, tikrai nesijaučiu sena, – tvirtina ji, – tačiau sužinoję mano amžių priimti į darbą niekas nenori. O dabar tuo labiau...
Ir iki karantino šiai amžiaus grupei buvo sudėtinga išsilaikyti darbo vietoje ir susirasti naują darbą, o dabar, kai nedarbas auga, darbo rinkoje atsirado didesnė darbuotojų paklausa, darbdaviui dar labiau atrištos rankos rinktis kitus darbuotojus.
Noras apsaugoti perauga į diskriminaciją?
Apie tai, kad koronavirusas ir siekis apsaugoti vyresnius žmones gali virsti į dar didesnę diskriminaciją, prabilo ir šalies ekonomistai. Jie teigia, kad darbo rinkoje išliks ne visi vyresnio amžiaus žmonės. Nors rizikos grupėje esantys žmonės turėtų būti saugomi nuo koronaviruso grėsmės, svarbu, kad noras apsaugoti ir per didelė globa neperaugtų į žalą, teigia jie – tokiu atveju būtų sukuriama didesnė socialinė atskirtis, vyresni žmonės patirtų didesnių sunkumų įsidarbinti.
Antai nusprendus atverti ugdymo įstaigas, buvo nurodoma, kad į darbo vietą negrįžtų rizikos grupei priklausantys pedagogai – tie, kuriems per 60 metų, ar sergantys sunkiomis ligomis. Vis dėlto, atsižvelgus į savivaldybių prašymus, ši nuostata atšaukta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar balandžio viduryje paskelbė, kad prognozuojama, jog dėl koronaviruso pandemijos 2020 metais skurdas didės visose amžiaus grupėse. Vis dėlto didžiausias absoliutaus skurdo didėjimas numatomas tarp 18–24 metų jaunimo ir 50–64 metų amžiaus žmonių. Teigiama, kad tai lems blogėjanti užimtumo situacija šalyje, mažėjantys uždarbiai. Todėl, taikant pagalbos priemones, labai svarbu akcentuoti šias grupes ir galvoti, kaip joms padėti, kadangi abi susiduria su skirtingais iššūkiais.
Vyresnių žmonių atleidimus stabdys subsidijomis
Patvirtinusi koronaviruso valdymo strategiją, Vyriausybė numatė keturis pagrindinius kovos su koronavirusu principus, vienas jų – asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas. Aukštai rizikai priskiriami vyresni nei 60-ies, turintys gretutinių ligų ar kitų rizikos faktorių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigia rengti pagalbos vyresniems žmonėms priemonių planą, antradienį pranešė ministras Linas Kukuraitis.
„Šiuo metu rengiamas pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms priemonių planas. Jis labai išsamus, įvairus, vakar pristatėme partneriams, Vyriausybėje artimiausiu metu svarstysime“, – antradienį sakė ministras. Jo teigimu, Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą skirti subsidijas, kai prastovos skelbiamos vyresniems nei 60 metų žmonėms, esantiems rizikos grupėje, siekiant apsaugoti juos nuo atleidimo.
Pagal senjorų gelbėjimo planą jei įvairių priežasčių vyresnis žmogus negali dirbti, kad jis būtų ne atleidžiamas, bet išleidžiamas į prastovą tuo laikotarpiu, kai negali atlikti darbų, o darbdaviui prarastas pajamas valstybė kompensuotų. Subsidijų dydžiai būtų panašūs į dabar mokamų: 100 proc. numatoma tik tiems, kas gauna iki minimalios algos.
Baigiamas rengti planas, be subsidijų, numato ir rekomendacijas darbdaviams, kaip geriausia apsaugoti vyresnius darbuotojus, psichologinę ir emocinę pagalbą bei kitas priemones.
Vyresnių bedarbių sparčiai daugėja
Per tris mėnesius šalyje bedarbiais užsiregistravo maždaug 3,5 tūkst. vyresnių nei 60 m. žmonių, iš viso jų dabar beveik 21 tūkst. – 8 proc. visų bedarbių.
Kad vyresnio amžiaus bedarbių sparčiai daugėja, patvirtina ir Užimtumo tarnybos Tauragės skyriaus vedėjas Juozas Bendikas. „Tauragės žinioms“ jis sakė, kad Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje šiuo metu registruoti 1249 vyresni nei 50 metų nedirbantys asmenys, palyginus su 2019 m. gegužės mėnesiu, vyresnio amžiaus ieškančių darbo asmenų skaičius išaugo 43 proc. arba 375 asmenimis. Bendras registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius, pasak jo, atitinkamai išaugo 21 proc. Bedarbių struktūroje asmenys, vyresni nei 50 metų, sudaro 56 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas 9 proc. punkto padidėjimas.
Iš viso per 2019 m. gegužės mėnesį užsiregistravo 77 šios amžiaus grupės asmenys, o šių metų gegužės mėnesį – 126. Per 2019 m. penkis mėnesius įdarbinti į neterminuotas darbo vietas 270 asmenys, o 2020 m., skaičiuojant nuo metų pradžios iki 2020 m. gegužės 27-osios, įdarbinti 203.
– Šiuo metu Užimtumo tarnyboje įgyvendinamas ESF lėšų finansuojamas projektas „Pasinaudok galimybe“, kuris skirtas padidinti vyresnių nei 54 metų amžiaus asmenų galimybes integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, – pasakojo J. Bendikas. – Projekte numatytos dvi priemonės. Viena iš jų yra įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviams, kurie įdarbina asmenis, vyresnius nei 55 metų, mokama pusės darbo užmokesčio subsidija iki 6 mėnesių. Kita projekto priemonė – tai profesinis mokymas. Tai galimybė persikvalifikuoti ir įgyti profesinę kvalifikaciją, kuri atitinka darbo rinkoje keliamus reikalavimus.
