Pilką sieną Bažnyčių gatvėje, prie „Vero cafe“ kavinukės, papuošė žaismingas piešinys – mėlynas balandis su fotoaparatu ant kaklo. Piešinio autorius, nuoširdus ir draugiškas animacijos profesionalas Martynas Aužbikavičius, vadina jį balandžiu turistu. Virtualioje erdvėje daugeliui matytas personažas, šįkart įkūnytas gatvės meno pavidalu, kviečia keliauti, atrasti ir, žinoma, fotografuoti.
Martynas Aužbikavičius sako, kad pagyvinti šią sieną jį pakvietė gretimo pastato savininkai verslininkai Alijošiai. Darbas, pasak jo, užtruko dvi dienas ir jam pačiam buvo tikra atgaiva.
Pasak jo, laisvu laiku, kai nekuria animacijos projektų įmonėms, jam labai gera atsitraukti nuo kompiuterio ir tiesiog piešti ant popieriaus, paveikslus, išpiešti vieną kitą sieną. Čiupinėti tikrus dažus ir liesti priemones, pakeisti kūrinio mastelį nuo mažo iki gigantiško. Tada jis jaučiasi, lyg būtų pats sau klientas, ir kelia aukštus reikalavimus, išbando naujas technikas, realizuoja mintis. Tai – kartu ir terapija, ir universitetas. Piešdamas ant sienos, sako labiau galvojąs apie aplinką – juk toks darbas bus skirtas visiems. Nuo aplinkos priklauso ir pasakojamas turinys. Norisi pasidalinti su žmonėmis mintimis, pristabdyti juos nuo greito gyvenimo ritmo ar rutinos.
– Smagu, kai atkreipia dėmesį, sustoja pažiūrėti ir įsigilinti. Vis vien kažką kiekvienas žiūrovas pasiima sau iš kūrinio. Tai man – didžiulis laimėjimas, – sako Martynas.
Paprašytas prisiminti savo kūrybos pradžią, Martynas sako:
– Pradžia – tai neturėjimas vaikystėje kompiuterio, o turėjimas daug laisvo laiko, taip jį ir leidau piešdamas.
Paskui vaikinas lankė Moksleivių kūrybos centrą – tai buvo puiki vieta susipažinti su meno pagrindais, išbandyti įvairių piešimo technikų. Vėliau sekė kantrus ir savarankiškas darbas su savimi, pasak jo, „kolaboracijos su skirtingo plauko artistais“, bendri kūriniai. Vėliau vaikiną ėmė traukti animacija. Dabar visą animacijos kūrimo procesą jis išmano nuo pagrindų.
Grafičius jam yra tekę piešti Klaipėdoje, Gargžduose, Kaune, Panevėžyje, Vilniuje, užsienyje – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje. Paskutinis darbas – Kaune išpiešti du troleibusai.
Paklaustas, kur semiasi idėjų savo projektams, Martynas sako, kad visos idėjos kyla iš aplinkos siurbimo į save, tyrinėjimo, skaitymo, mokymosi, kelionių ir t.t.
– Dažnai idėjos kyla tiesiog pažvelgus kitu kampu į jau įprastus ir mums gerai žinomus dalykus. Jos pačios ateina, net nesistengiant. Tereikia spėti realizuoti, – šypsosi vaikinas.
Tai jau ne pirmas M. Aužbikavičiaus darbas Tauragėje – prieš porą metų jis išpiešė vienos Miško gatvės kieme stovinčios transformatorinės sieną. Tada, paklaustas apie piešinio idėją, jaunas menininkas pasakojo: „Piešinio vinis – skaitantis žmogus. Skaitymas – tai tarsi kelionė laiku, su knyga gali pralaužti kampuotos dėžutės – daugiabučio sienas.“ Kodėl čia? „Šiame kieme užaugau, čia pradėjau piešti, o Tauragėje žmonės dar nesugadinti, džiaugiasi miesto vaizdą paįvairinančiais piešiniais – Vilniuje jiems jau įkyrėję grafičiai,“ – tada atviravo vaikinas.
