Muzikavimas bandonija Tauragės krašte yra unikalus reiškinys, ir nuo šiol tai pripažinta oficialiai – jis įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Projektą teikusiai ir didelį darbą nuveikusiai Tauragės kultūros centro kultūrinių renginių organizatorei, etnografei Salvinijai Žemaitienei iškilmingai įteiktas tai įrodantis sertifikatas. Ką sugeba, pademonstravo ir patys Tauragės krašto bandonininkai.
Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė tarptautinį instrumentą – 2004 m. priėmė UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei atviras ir reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kuriame – žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos.
Kovo 15-ąją iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams bei paraiškų teikėjams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai. Ceremoniją LRT plius televizija rodė tiesiogiai.
2017 m. buvo patvirtintos pirmosios dešimt Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybių. Šiuo įrašymu Sąvadą papildė dar devynios tradicijos: lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija, tarp jų – ir muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte.
Tauragiškiams apdovanojimą ir sertifikatą įteikė tauragiškis, operos solistas Liudas Mikalauskas. Nuoširdžiai padėkota projekto rengėjams (Tauragės Kultūros centro specialistei S. Žemaitienei), kartu su bandonininkais koncerte grojusiam Albinui Batavičiui, muzikantams virtuozams iš Lomių krašto, sambūrio įkūrėjams, vadovams ir kitiems žmonėms, puoselėjantiems šią tradiciją mūsų krašte.
Ypatingą muzikavimą bandonijomis, kai tempiant ir glaudžiant instrumento dumples tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingo aukščio garsai, tad galima muzikuoti įvairiomis tonacijomis, pademonstravo Tauragės krašto muzikantai.
Tauragės krašto bandoniją žemaitiška dūnininkų tarme pristatė pagramantiškė Birutė Normantienė. Pasak jos, prieš daugiau kaip 100 metų iš prūsų pusės per rubežių bandonijas atsivežė turtingesni ūkininkai.
– Ir kaip prigijo, taip prigijo, mat ir instrumento balsas gražus, ir visokias melodijas su įmantriais papuošimais muzikantai galėjo skirtingomis rankomis išgroti. Tai ir grojo – po vieną, ansambliais, su smuikeliais, būgnu, klarnetu, jei bus lėkštės, tai visa veselia! Visokiomis progomis grojo, gal tik per pagrabą ne, o taip tai visada. Populiarios buvo šeimų kapelijos. Va, ir mūsų Ona Jakienė – muzikalumą iš tėvelio paveldėjo, pati penkerių būdama išmoko groti, vėliau ir savo sūnus išmokino, – gražiai žemaitiškai porino ji.
O Ona Jakienė prisiminė, kaip ji nusipirko savo pirmąją bandoniją:
– Kai sutikau savo žmogų, tai nieko neturėjom, basi buvom. Ale einam ir matom parduotuvės lange bandoniją... Tai už paskutinius pinigus nusipirkom tą instrumentą... Esu labai laiminga, kad moku groti bandonija.
Albinas Batavičius, iš Devynakių kaimo (Lomių apyl.) kilęs vienas žinomiausių Lietuvos bandonininkų, padėjęs tauragiškiams pristatyti bandoniją, teigė groti išmokęs iš Petro, Algio Ramanauskio tėvuko. Kiek jis gražių kūrinių grodavo! Iš jo išmokau ir Ramanauskio valsą, ir polkikę ir dar tokią smagią su pridainavimu: „Spyrė dūrė, kuprą statė, susirietęs kaip gyvatė!“
Batavičius su Tauragės kultūros centro bandonininkų ansambliu dar ir sugrojo smagią „Žemaitišką polką“.
Paraišką, kad unikalus muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte būtų įtrauktas į nacionalinį sąvadą, teikė Kultūros centro darbuotoja Salvinija Žemaitienė. Pasak jos, unikalus vokiečių sukonstruotas instrumentas bandonija į Lietuvą atkeliavo XIX a. viduryje ir pirmiausiai paplito Tauragės krašte. Jau prieš šimtmetį Pietų Žemaitijos kaimuose buvo žmonių, grojančių bandonija vestuvėse, vakaruškose, gegužinėse. Muzikantai mėgo fabrikines ir meistrų darbo dvibalses, tribalses arba keturbalses bandonijas. Tauragės krašte populiariausios buvo „Arnold“ firmos bandonijos, vėliau jas pradėjo gaminti ir vietiniai meistrai.
– Tauragės krašte yra susiformavęs vienas svarbiausių pietų žemaičių grojimo bandonija tradicijos židinių. Čia vis dar gyva šimtametė muzikavimo praktika, perduodama iš kartos į kartą šeimose, vieno muzikanto kitam, puoselėjama pavieniui ir kolektyvuose. Tauragės rajono, apylinkių ir kaimų griežėjams būdingas turtingas repertuaras, gera technika ir išraiškingas muzikavimas, gebėjimas improvizuoti. Grojimo stiliaus bruožus paveldėjo ir šiandien demonstruoja tradiciją perėmę muzikantai. Mūsų krašte griežiama solo ir duetu, kaimo kapelose, nuo 1998 m. gyvuojančiame ansamblyje „Velnio tuzinas“, šiuo metu – bandonininkų ansamblyje (vadovas Arūnas Rakevičius) – pasakoja ji.
Geriausias pavyzdys, kad muzikavimo tradicija yra perduodama iš kartos į kartą – tai Onos Jakienės šeima. Ona kilusi iš Treinosios kaimo (Lomių apyl.) dar ir dabar tebegyvena garsi bandonininkė Ona Jakienė, jos sūnus Juozas. Ona išmoko groti iš savo tėvelio, o pati muzikavimo bandonija vingrybių išmokė savo sūnų.
Vis dėlto muzikavimo bandonija tradicija labiau plėtoja vyresnės kartos muzikantai, o jų gretos vis nyksta. Ateityje bus siekiama pritraukti jaunus žmones domėtis šiuo instrumentu ir tęsti unikalias Tauragės krašto muzikavimo tradicijas. Populiarindamas muzikavimą bandonija, Tauragės kultūros centras vis dažniau į organizuojamus renginius bei šventes stengiasi įtraukia bandonininkus. Šiemet Tauragės rajono kultūros centras planuoja įgyvendinti projektą „Tauragės krašto bandonija“, kuris padės aktualizuoti muzikavimo bandonija tradicijos Tauragės rajone svarbą, išsaugojimo būtinybę, sklaidos galimybes.
Taigi dabar sąvade įrašytos jau 22 vertybės, įskaitant 10 įrašytų 2017 m. ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbs kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.
