Gruodžio 29 d., 17 val., Tauragės kultūros rūmuose vyks Eugenijaus Šalčio eilėraščių kompaktinės plokštelės „Mažorai ir minorai“ pristatymo koncertas. Jame, be autoriaus, dalyvaus savo balsus plokštelėje įrašę radijo ir televizijos diktorius Juozas Šalkauskas, režisierė, Tauragės radijo laidų vedėja Rima Bandzinaitė-Latožienė ir 14 tarptautinių konkursų laureatė, pianistė iš Barselonos (Ispanija) Paulina Dūmanaitė. „Tauragės žinios“ kalbina autorių.
– Kodėl „Mažorai ir minorai“?
– Gyvenimas toks: ir šviesus, ir niūrus. Visoks. Kaip zebras ar pėsčiųjų perėja. Mano eilėraščiai irgi tokie. Nors gyvenime, muzikoje, eilėraščiuose yra daugybė atspalvių. Šimtai tūkstančių. Už tai nei muzika, nei eilėraščiai, nei gyvenimas žmogui niekada nenusibosta.
– Kaip priėmėte pasiūlymą leisti plokštelę?
– Labai dėmesingai, atsakingai ir su nuostaba. Sumanymas labai geras. Kiek man žinoma, kad tai bus tęstinis projektas ir visa kolekcija „Mane užaugino Tauragės žemė“. Tai tikrai vertinga, ne dėl to, kad mano šį kartą, bet dėl to, kad jau yra Vilijos Užmiškienės įskaitytos pasakaitės, bus kitų, nes kuriančių žmonių yra Tauragėje užtektinai. Sumanytojo Valdo Latožos projektas tikrai įdomus ir vertingas. Jis tai moka padaryti. Jau padarė. „Vilijos pasakaitė“ jau išgraibstyta, reikia papildomo leidimo. Plokštelės išleidimo idėją parėmė ir Tauragės rajono savivaldybė.
– Ar sunku buvo atrinkti eilėraščius?
– Labai sunku. Net literatūrinių vakarų metu visada kyla problema – ką skaityti. Ir kuitiesi šūsnyje popierių, o išsirenki dažniausiai ne tą. Taip ir čia, atrinkau ir sudėjau per visą gyvenimą rašytus 50 eilėraščių. Dabar svarstau ir nerimauju, ar tuos sudėjau. Jau nebeišimsi, plokštelė išleista, gražiai apipavidalinta, viską darė savo srities specialistai ir man dėl to ramu. Dėl turinio – klausytojai spręs. Jeigu koncerto-pristatymo metu nušvilps, bus nejauku. Todėl ir kviečiu atvykti į kultūros rūmus gruodžio 29-ąją paklausyti. Manau, kad po Šventų Kalėdų, prieš Naujuosius metus tikrai bus pravartu susikaupti, vakarą kartu praleisti su poezija ir, be jokios abejonės, puikia fortepijono muzika. Jei patiks, eilėraščių plokštelę galėsite vietoje įsigyti.
– O kokį vaidmenį poezija vaidina Jūsų gyvenime?
– Visas gyvenimas, kiek tik save atsimenu, surištas su poezija. Dar pyplys būdams jau deklamavau Maironio „Jūratę ir Kastytį“ mintinai, jaunesnės seserys buvo ir tebėra puikios skaitovės, mama ir dabar, sulaukusi 89-erių, rašo nuostabius sveikinimus, laiškus, linkėjimus. Nė vienas giminės suėjimas nepraeidavo be eilėraščių deklamavimo. Senelis savo dramatišku balsu kai pradėdavo, ne vieną iki ašarų sugraudindavo. Na, o kai teko studijuoti lietuvių kalbą, literatūrą ir muziką, čia jau savaime reikėjo skaityti, vertinti, analizuoti ne tik lietuvių, bet ir užsienio poeziją. Ne vieną studentišką išdaigą teko apdainuoti, dešimtis epigramų parašyti (už vieną jų ciklą dėstytoja net įskaitą pasirašė), šūsnis parodijų, agitbrigadų scenarijų. Žmonės, lietuviai, myli poeziją. Tą matau ir neatsistebiu važinėdamas su kolegomis iš klubo „Žingsniai“ po Lietuvą. Tauragiškiai taip pat yra dideli poezijos meno gerbėjai. Tai džiugina ir skatina kurti.
Dėkojame už pokalbį.
