Ieva LIORANČAITĖ
Tauragėje išaušo rožinis rytas. Mūsų mieste lankėsi sveikatingumo programos „Nedelsk“ organizatorė Agnė Zuokienė su dviem gydytojais-onkologais iš Kauno klinikų. Rožinio kaspino simbolis visame pasaulyje reiškia solidarumą kovoje su krūties vėžiu. Tai dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Nors ši tema – skaudi ir opi, apie ją verta kalbėti garsiai, domėtis plačiai, o gautą informaciją ne tik apmąstyti, bet ir veikti pagal jos nurodymus – tikrintis kasmet ir šitaip užbėgti ligai už akių. Vėžys, kaip ir bet kuri kita liga, nesirenka, kas tu toks, kiek tau metų ar kuo užsiimi, jis veikia tyliai, lėtai, nesukeldamas skausmo, bet kai smogia, tiesiai į paširdžius. Klausimas vienas – kas kurį įveiks: tu vėžį ar jis tave?
Skaičiai verčia sunerimti
Agnė Zuokienė pasakojo, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 5000 moterų, kurios nešioja pirmąją prabudusią piktybinę ląstelę, bet pačios to net nenutuokia.
– Kadangi vėžys nesukelia jokio skausmo, moterys nežino, kad serga. Bet faktas – tos, kurios serga ir kurios turėtų pasitikrinti krūtis šiandien, to tikrai nepadarys. Galbūt jos pasitikrins po metų, po trejų, kai vėžys bus labai sparčiai pažengęs ir padėti jau bus sunkiau, – kalbėjo A. Zuokienė.
Pasak projekto organizatorės, net devynios iš dešimties moterų, sergančių krūties vėžiu, negali sau pritaikyti rizikos faktorių, kurie sąlygoja šiuos susirgimus.
– Yra kelios pagrindinės tendencijos, kurias galima įvardyti kaip rizikos faktorius. Pirmiausiai pavojus moteriai, kuri per visą gyvenimą nė karto negimdė, taip pat pavojuje atsiduria ta, kuri negimdžiusi iki trisdešimties metų. Rizikoje gyvena ir moterys, kurių menstruavimo laikotarpis buvo labai ilgas, sakykim, menstruacijos prasidėjo trylikos metų, o baigėsi vyresnėms nei 55-erių, – vardijo dėsningumus moteris.
Agnė Zuokienė atskleidė, kad per 11 projekto „Nedelsk“ gyvavimo metų Lietuvoje buvo patikrinta apie 90 tūkstančių moterų, 827-ioms jų buvo aptikti krūties vėžio ženklai.
Kokiu būdu geriausia tikrintis?
Pokalbio metu projekto autorė trumpai papasakojo apie krūtų tyrimo metodus. Jie dvejopi.
– Moterys turėtų pradėti tikrintis krūtis nuo 20 metų. Jos tai gali padaryti echoskopu ir mamografija, tačiau tiek vienas, tiek kitas tyrimas efektingas skirtingais amžiaus tarpsniais, nes krūties struktūra keičiasi. Moteriai iki keturiasdešimties metų, kai ji dar gali maitinti kūdikį ir jos krūtyje vyrauja liaukinis audinys, rekomenduojamas tyrimas echoskopu, vyresnėms nei 45-erių metų, kurių krūtyse likęs tik riebalinis audinys, patartina tirtis mamografijos būdu. Mes savo praktikoje tiriame echoskopu, nes jis tinkamas bet kokio amžiaus moteriai, o kai kuriais atvejais jis netgi jautresnis ir tikslesnis už mamografą, – paminėjo skirtumus pašnekovė.
Pasak A. Zuokienės, krūties vėžys nėra jaunų moterų liga. Tačiau net ir merginos, kurios jaučiasi puikiai ir jokios ligos, atrodo, joms dar nė motais, turėtų būti apdairios ir jautrios savo sveikatai. Jauniausia pacientė, kuriai „Nedelsk“ komanda diagnozavo šią ligą, buvo 21-erių.
– Kadangi turime nemokamą telefono liniją, dažnai sulaukiame skambučių iš paauglių, kurioms krūtys dar tik formuojasi, jose mergaitės jaučia tempimą ir supranta tą skausmą apgaulingai baimindamosi, kad tai vėžys. Faktas yra tik vienas, jeigu jaučiate skausmą, tai ne vėžys, nes jis skausmo neturi, – konstatavo projekto iniciatorė.
Laimė apčiuopti gumbelį
A. Zuokienė pasakojo, kad seniau projekto metu akcentuodavo moterims savityros būdą, įpareigojantį pačioms ieškoti piktybinio gumbelio, pirštais apčiuopant krūtį. Metams bėgant, šio metodo imtasi nebetaikyti, kadangi jis gali būti apgaulingas ir netikslus.
– Moteriai, besimaudančiai duše ir savomis rankomis apčiuopusiai guzelį, pasidaro aišku, kad vėžys jau gana didelis. Savityros būdas gali būti neefektyvus, nes pirštais apčiuopti dar tik besivystantį darinį kone neįmanoma. Kadangi krūties vėžys nesukelia jokių akimi pastebimų simptomų – nei silpnumo jausmo, nei skausmo, jo klastą sunku pastebėti. Pats protingiausias sprendimas – pasitikėti gydytojais ir tirtis tam pritaikyta specialia aparatūra. Paprastai gydytojai, radę pas moterį dar tik dviejų milimetrų vėžį, krykštauja lyg vaikai. Pacientės, aišku, žiūri į juos išpūtusios akis, neva ko čia taip džiaugtis? Tačiau dabar drąsiai galiu pranešti, kad surasti dviejų milimetrų vėžį – likimo dovana, nes tikimybė, kad jūs pasveiksite – šimtaprocentinė, – tikino A. Zuokienė.
Projekto autorė minėjo, kad net pačios gydytojos, dirbančios medicinos įstaigose ir besirūpinančios kitų sveikata, savąją, deja, neretai palieka likimo valiai.
– Prisimenu turbūt vieną juodžiausių gyvenimo dienų, kai prieš kelerius metus Radviliškyje tikrinome ligoninės medikes. Tuomet per vieną valandą radome keturis vėžio įtarimus. Mano nuomone, tai kažkas baisaus. Tai tik dar kartą įrodo, kad vėžys gali pasikėsinti į kiekvieną mūsų ir niekas nuo jo neapsaugotas, – liūdnai pridūrė moteris.
Vėžys – dar ne mirties nuosprendis
Kalbėdama apie sunkumus, kuriuos patiria vėžio žnyplėse įkalintos moterys, A. Zuokienė prisiminė dar iš senovės Graikijos atkeliavusią istoriją. Menama, kad kadaise antikiniame teatre vaidinimams buvo naudojamos kaukės, pavadinimu „onkos“, vaizduojančios sunkų kūgį ant galvos ir simbolizuojančios naštą. Tokia našta, tiek fizinė, tiek ir psichologinė, slegia krūties vėžiu sergančias pacientes, bet programos „Nedelsk“ autorė ragina jas drąsiai stoti į kovą su vėžiu ir neprarasti tikėjimo pasveikti.
– Susirgusios krūties vėžiu moterys turi žinoti, kad jų laukia sunkus ir ilgas kelias. Operacija – tik pradžia, sunkiausia viso proceso dalis – gijimas. Tačiau guodžia faktas, kad krūties vėžys vienas geriausiai gydomų vėžių, todėl primenu, jog negalima nusiminti, panikuoti, nuleisti rankų ar pasiduoti. Reikia susiimti ir kovoti. Pažįstu žmonių, kurie, aptikus trečios ar ketvirtos stadijos vėžį, gyvena dar daugelį metų, – viltingai pasakojo pašnekovė.
Agnė Zuokienė ragina moteris rūpintis savo sveikata, noriai ir nuolat tikrintis krūtis ir atkreipti dėmesį į bet kokius sveikatos ar savijautos pokyčius bei nieko nelaukiant ieškoti priežasčių ir paaiškinimų, kas tai galėtų lemti. Galvoti, kad liga mane aplenks, ar pastebėjus įtartinus ženklus numoti į tai ranka būtų per daug naivu. Juk, pasak vieno žymaus mąstytojo, moterys turi nuostabią nuojautą: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu.
