Sveikata

Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  

Klinika veikia jau nuo rugsėjo 4-osios. Pasak vadovo, į šį pastatą perkelta visa specialistų komanda, diagnozuojanti ir teikianti pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams. Komandą sudaro socialinis pediatras ir vaikų neurologas, logoterapeutas, psichologas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, socialinis pedagogas. Vaiką priėmęs socialinis pediatras siunčia jį komandai, kiekvienas komandos narys pagal savo metodiką įvertina, koks sutrikimo laipsnis. A laipsnio sutrikimas laikomas lengvu, jam skiriama 20 lovadienių (gydymo dienų), jei sutrikimas sunkesnis, B kategorijos, jam skiriama 40 lovadienių per metus. 

Pasak A. Jancevičiaus, norint patekti į Vaikų ligų kliniką reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. 

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų daugėja, tad nuolat ieškoma būdų ir metodų, kaip jiems padėti. Randama ir unikalių kitose šalyse taikomų būdų, kuriuos galima taikyti ir šioje klinikoje.     

Kartą per savaitę iš Kauno atvykstanti vaikų neurologė ir socialinė pediatrė Diana Zabielaitė pasakoja, kokių sutrikimų diagnozuojama vaikams dažniausiai, kodėl juos pastebėjus svarbu kreiptis pagalbos.

– Vaikų neurologija – tai kūno ligos: vaikų nervų, raumenų ligos, epilepsija, cerebrinis paralyžius ir kt. O vaiko raida, kuri svarbi socialiniam pediatrui, – įvairūs raidos sutrikimai. Vienas iš sutrikimų – autizmas, bet yra ir protinis neįgalumas, ir motorinės raidos sutrikimai, kalbos raidos lėtėjimas ir t.t. Konkrečiai autizmo spektro sutrikimų yra palyginti nedaug. Vis dėlto jų nustatoma daug daugiau negu, tarkim, prieš 15–20 metų. Yra įvairių teorijų, dėl ko taip yra. Yra keletas rimtų mokslinių studijų ir nustatyta, kad tai labai priklauso nuo naudojimosi ekranais. Tarkim, yra tam tikra žmonių grupė, kurių smegenys iš prigimties turi polinkį vystytis autistiškai, bet kažkas tarsi paspaudžia tą mygtuką ir tą polinkį suaktyvina. Tai genetika, bet ar išsivystys, ar ne, priklauso nuo aplinkos įtakos. Iš tos aplinkos labiausiai galima išskirti ekranus. Jų įtaka milžiniška. Yra japonų atlikta labai rimta studija: tirta 80 tūkst. vaikų, nustatyta, kad toje grupėje, kurioje metų amžiaus vaikai ekranais naudojosi neribotai, autizmo spektro sutrikimų nustatoma tris kartus daugiau. Vadinasi, ekranai įtakojo, kad tiems vaikams tris kartus dažniau pasireiškė autizmui būdingi bruožai. Taigi įtaka neabejotina. Jau dabar galvojama apie tai, kad vis dėlto vienas pagrindinių faktorių išsivystyti autizmui yra neribotas kūdikių iki metų amžiaus naudojimasis ekranais. Taigi negalima sakyti, kad anksčiau šie sutrikimai būdavo diagnozuojami prasčiau, tiesiog tų ekranų nebuvo. Kitos priežastys – tam tikros genų mutacijos. Viena iš teorijų, kad autizmą lemia aplinkos užterštumas, tačiau tai nėra įrodyta tyrimais. 

Nuotrauka

Į Vaikų ligų kliniką gali kreiptis ne tik tų vaikų, kuriems įtariami autizmo spektro sutrikimai, tėvai. Pasikonsultuoti verta ir tada, jei vaikas truputėlį vėliau nei bendraamžiai verčiasi, nepradeda kalbėti ir t.t. 

Apmaudu, kad vis dėlto nemaža dalis vaikų psichinės sveikatos sutrikimų lieka nediagnozuoti, nes tėvai nenori pripažinti, jog su jų vaiku kažkas negerai. O kai vaikas laiku negauna pagalbos, problemų anksčiau ar vėliau atsiranda, dažniausiai – mokykloje. O mokykla specializuotos pagalbos teikti irgi negali, kadangi vaiko poreikiai nėra įvertinti. Kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Ir ištaisyti tai būna kur kas sunkiau, nes vaiko charakteris būna jau susiformavęs, atsiranda elgesio problemų, vaikas būna neišmokęs dirbti komandoje, jo nervų sistema nėra nujautrinta. Tokių vaikų tėvai dažniausiai neleidžia į darželius, tad vaikas nesiadaptuoja prie triukšmingos aplinkos, prie išorinių dirgiklių, gyvena saugiame jam pritaikytame burbule namuose, o kai nueina į ugdymo įstaigą, kuri nėra pritaikyta specialiai jam, atsiranda visokių elgesio problemų. Tada padėti jau būna sunkiau. O kai vaikas mažiukas, jis daug lengviau pripranta prie aplinkos, prie specialistų, prie taisyklių, ir adaptuotis jam būna daug lengviau.         

Pagalba šioje klinikoje gali būti teikiama vaikams iki septynerių metų, nes taip reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 

– Į ką turėtų atkreipti dėmesį vaikus auginantys tėvai, ką pastebėjus vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju?

– Jeigu tėvams kyla klausimų, kad kažkas ne taip, jie ir turėtų parodyti vaiką gydytojui. Esu daugybę kartų susidūrusi su tuo, kad tėvams kelia nerimą, jog vaikas mažai kalba, tačiau aplinkiniai ramina: „Dar prakalbės“, „Ir aš vėliau pradėjau kalbėti“ ir t.t. Kai jau reikia eiti į priešmokyklinę klasę, o vaikas pasako tik „Aš noriu“ ar „Duok man“ (dviejų žodžių sakinukai yra dvejų metų vaiko kalba) tada norisi paklausti, kur jūs buvote anksčiau. Tada ir pasirodo, kad mamai buvo dėl to neramu, ji ir su šeimos nariais kalbėjosi, klausė ir darželyje, ir su šeimos gydytoju kalbėjosi, ir visi ramino, kad viskas čia dar gerai. Taigi tėvai turi kreiptis pas vaiko raidos specialistą tada, kai jiems kyla nerimas, kad kažkas negerai. 

– Kokie dalykai dažniausiai tėvams kelia nerimą?

– Jei kalbėtume nuo kūdikystės, tai, tarkim, kad kūdikis viena kūno puse naudojasi aktyviau nei kita, ima žaisliuką dešine labiau nei kaire. Tai priežastis kreiptis dėl mankštelių. Arba jeigu išmoksta sėdėti, stotis, vaikščioti ne pagal amžių. Reiktų sunerimti, jei pusantrų metų vaikas nepasako nė vieno prasmingo žodžio, kad ir „ate“, „niam niam“, tačiau jį turi naudoti sąmoningai, su reikšme. Tai signalas, kad kalbos raida vėluoja. Labai sunerimti verčiantis dalykas, kad laikas kreiptis vaiko raidos specialisto arba neurologo konsultacijai, – kai vaikas pamiršta, ką mokėjęs. Taip neturi būti. Raida gali sustoti, vaikas gali keletą mėnesių neišmokti naujų dalykų, tačiau jis neturi pamiršti, ką mokėjo. Tai labai rimtas ženklas, kad kažkas negerai. 

Nuotrauka

Autorės nuotrauka 

Dar, kalbant apie pusantrų metų vaikus, svarbu akių kontaktas – jis turi būti labai aktyvus. Tokio amžiaus vaikas turėtų vykdyti elementarias instrukcijas, norėti mėgdžioti suaugusiųjų veiksmus. Jo žaidimas yra mėgdžioti tai, ką daro kiti žmonės. Elementarius buitinius veiksmus toks vaikas jau supranta ir nori mėgdžioti. Jei jis to nedaro – tai irgi ženklas, kad kažkur trinka suvokimas. 

Dvejų metų vaikai žodelius turėtų jungti į dviejų žodžių sakinukus, o trejų metų – į trijų žodžių sakinukus. Jie gali būti sakomi ir sava kalba, svarbu, kad mama juos supranta. Tarp dvejų ir dvejų su puse metų yra tas laikas, kai vaikas turėtų atsisakyti sauskelnių. Jei tokio amžiaus vaikas nerodo jokio suvokimo, kad vyksta tuštinimosi, šlapinimosi procesas, arba labai priešinasi sodinamas ant puoduko, tai irgi ženklas, kad su raida kažkas negerai. Labai stiprus priešinimasis sodinimui ant puoduko yra vienas iš autizmui būdingų bruožų, nes autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai labai nori rutinos, nieko nenori keisti, nori, kad viskas būtų taip, kaip buvo. Sauskelnių atsisakymas jiems yra didelės rutinos dalies netekimas. 

Trejų metų vaikai paprastai gali trumpai papasakoti, ką veikė, pavyzdžiui, darželyje. 

Tai būtų pagrindiniai žingsniai iki trejų metų, o paskui jau tik tobulėjimas, tarties gerinimas, elgesio gerėjimas. Trimečiai turi tą vadinamąją trejų metų krizę, kai labai prieštarauja viskam. Tad nuo to amžiaus turėtų gerėti elgesys. Jei negerėja, gali būti problema, galbūt socialinio elgesio raida vyksta ne visai taip, kaip turėtų. 

– Dauguma raidos sutrikimų yra pataisomi?

– Taip, jei dedama pastangų tai raidai gerinti, dauguma vaikų pasiveja bendraamžius. Autistiškiems vaikams pagalbos reikia daugiau, o pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius yra nuo smegenų pažeidimo priklausanti būklė, todėl pagerėjimo pasiekti pavyksta ne visada. Arba protinis neįgalumas – su kokiu intelektu gimei, toks ir liko visą gyvenimą. Galima labai stengtis, bet sutrikęs intelektas ir liks sutrikęs. Vis dėlto atliekant raidos gerinimui skirtas procedūras daugumos pacientų būklė pagerėja. 

Su vaiku dirba visa komanda – logopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, psichologas, socialinė darbuotoja. 

– Kokio amžiaus vaikų tėvai kreipiasi dažniausiai?

– Įvairiai. Iki trejų metų dažniausiai ir kreipiasi. O kai kreipiasi ketverių ar penkerių, imi galvoti, kodėl taip vėlai. 

Užs. Nr. 101