Ar įmanoma vienam žmogui sodriu ir ramiu balsu visą pamoką išlaikyti būrio vaikų dėmesį? Lengvas uždavinys – poetui ir tarpdisciplininių menų kūrėjui Juliui Žėkui. Na, bent jau ne taip sudėtinga kaip sukurti valstybinio himno garso spektrogramos vaizdinę išraišką ir išausti ją ant audinio kompiuterizuotomis žakardinėmis staklėmis. O dabar, kaip ir pats projekto autorius mėgsta, apie sudėtingus dalykus paprastai, visiems suprantama kalba. Taigi žengiame pro Tauragės „Šaltinio” progimnazijos duris, kur jau kelias dienas vyksta menų sintezės judėjimo „SINTEZIJA” instaliacijos „Tautiška giesmė” pristatymas. Stabtelime pačiame mokyklos fojė ir klausomės projekto sumanytojo Juliaus Žėko edukacijų.
Meno ir technologijų draugystė
Instaliacija „Tautiška giesmė“ – tai unikalus, pasaulyje analogų neturintis kūrinys, savyje apjungiantis mokslo (fizikos, akustikos, fonologijos), meno (tekstilės, muzikos, poezijos) bei technologijų (spektrografinės analizės, žakardinio audimo, optikos, iliuminacijos, instaliacijos) sritis. Kaip sako pats idėjos autorius Julius Žėkas, taip, kaip kažkada piliečiai susikibo ranka rankon Baltijos kelyje, taip šiame projekte ranką vieni kitiems ištiesė įvairių sričių atstovai. Ši instaliacija – daugiau nei prieš 100 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno garso spektrograma, kuri išausta ant audinio leidžia suprasti ir pažinti kiekvieną garsą bei jo spalvinį intensyvumą, o judančio lazerio pagalba galima stebėti vaizdo ir garso sinchronizaciją. Tačiau laurų idėjos autorius neskuba susižerti vien sau. Tai – absoliutus komandinio darbo vaisius, kurį įkūnyti padėjo tekstilininkė Žydrė Ridulytė, fizikas bei lazerių inžinierius Algis Sakalauskas, dizaineris Nauris Kalinauskas, grafikos dizainerė Rasa Špokauskaitė bei kiti komandos nariai.
100 aplankytų vietų
Instaliacija „Tautiška giesmė“ savo kelionę pradėjo prieš septynerius metus ir pirmiausiai buvo pristatyta Briuselyje, Europos Komisijoje, kuomet į šventę susirinko daugiau nei 600 žmonių. Vėliau šis originalus kūrinys keliavo po įvairias mokslo institucijas, diplomatines atstovybes, universitetus, kultūros centrus, o idėja atvežti ją į mokyklas pradėta vystyti visai neseniai. Julius Žėkas pasakoja, kad jau dabar projektas yra aplankęs arti 90 skirtingų vietų, o kitais metais Lietuva švęs nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį, todėl labai norėtųsi iki šios datos aplankyti dar 10 įstaigų, sukaupti simbolinį skaičių 100 ir galbūt užbaigti šią kelionę bei atrasti nuolatinius instaliacijos namus.
Neslėpė susižavėjimo
Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė pasakojo, kad šį projektą ir jo autorių sutiko Vilniuje „Lietuvos iniciatyvių mokyklų“ klubo suvažiavime. Tuomet, susipažinusi su idėja, nė akimirką nesudvejojo, kad šį kūrinį turi pamatyti jos vadovaujamos progimnazijos mokiniai. J. Lazdauskienė džiaugiasi ne tik pačios instaliacijos atgabenimu, tačiau ir tuo, kad edukacijas ir pristatymą mokiniams veda pats idėjos autorius: „Labai žaviuosi Juliumi, kaip asmenybe. Taip, kaip žmonės ką nors kolekcionuoja, taip aš kolekcionuoju žmones, kuriuos sutinku savo gyvenime. Ir, be jokios abejonės, Julius užima ypatingą vietą šioje mano kolekcijoje. Jis mane įkvepia savo smalsumu, žingeidumu, kūrybišku požiūriu ir mokėjimu bendrauti. Tai, kad žmoguje gali būti tiek ryžto ir potencialo baigti skulptūros, fizikos, lietuvių filologijos, literatūros, kultūros vadybos ir politikos studijas, manau, yra neįtikėtina. Džiaugiuosi, kad galimybę išvysti tokį žmogų turi ir mokiniai, kurie ne tik susipažįsta su projektu, tačiau kartu labai subtiliai yra mokomi pilietiškumo, kūrybingumo, Lietuvos istorijos pažinimo, sugebėjimo matyti toliau, svajoti ir siekti savo tikslų, o mokytojai turi puikų pavyzdį, kaip galima nepakėlus balso valdyti auditoriją, išlaikyti jos dėmesį, rasti kompromisą, vesti interaktyvias pamokas bei įkvėpti vaikus būti žingeidiems ir suprasti, kad mokymasis yra visą gyvenimą trunkantis procesas“, – įspūdžiais dalijosi Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė.
Į „Tautiškos giesmės“ instaliacijos pristatymą atvykęs Tauragės rajono švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas po pristatymo prisipažino buvęs apstulbęs: „Tai, ką pamačiau, yra kažkoks stebuklas. Susimąstau, kiek čia įdėta pastangų, talento, proto, kad visa tai būtų įgyvendinta ir virstų kūnu, o ne tik fantazija. Man net šovė tokia mintis, kad tai pranoksta mūsų lietuvių pirmąjį sukurtą palydovą, nes tai šiandieniniame pasaulyje jau nėra unikalu. O į šį kūrinį sudėta tiek technologijų. Tai yra fantastika, jis turi būti veikiantis ir matomas bei toliau skleisti patriotinį ugdymą, kurio šiandieninėje mūsų visuomenėje taip trūksta.“
Šeštas skaičius po kablelio
Instaliacijos idėjos autorius Julius Žėkas, paklaustas, kodėl pasirinkta būtent Lietuvos himno išraiška, iškelia retorinius klausimus: „Šiandien giedoti himną yra pareiga, malonumas, prievolė, statutas ar nekenčiama, nuobodi užduotis? Ar jaučiame, kad esame lietuviai, ar didžiuojamės tuo? Ar pažįstame savo valstybę, jos istoriją? Šio projekto pirmasis pristatymas vyko Briuselyje ir, žinoma, kūrinį galėjome pasirinkti bet kokį. Tačiau tąkart klausimų nekilo, mes norėjome duoti jam identitetą, kad visi žinotų, jog jis sukurtas mūsų šalyje, jis sugalvotas mūsų, lietuvių galvomis ir automatiškai kyla pasididžiavimo jausmas, kad mes, lietuviai, tai padarėme, būtent todėl ir pasirinktas Lietuvos himnas“, – pasakojo projekto vadovas. O kad suprastume, koks unikalus kūrinys užklydo į Tauragę, Julius Žėkas pridūrė: „Čia sumontuota garso ir vaizdo sinchroninė sistema yra tokia tiksli, jog skaičiuoja net šeštą skaičių po kablelio. Toks tikslumas nėra naudojamas net mikrochirurgijoje. Aš labai noriu, kad šis darbas būtų matomas, kad žmonės galėtų jį paliesti, pabandyti suprasti ir pagrįstai didžiuotis savo šalimi“.
Instaliacija „Tautiška giesmė“ Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bus eksponuojama iki kovo 3 dienos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.
Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos. Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.
Mažoniškiai šeštadienį susibūrė į tradicinę kraštiečių šventę, kurioje sodriausiomis spalvomis, gražiausiais prisiminimais spalvino šviesų prisiminimų peizažą.
Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.