Nuo seno manyta, kad kovo 10-ąją iš šiltųjų kraštų į gimtinę grįžta daugelis migruojančių paukščių. Ši diena vadinama 40-ies paukščių diena. Stipriai atšalę orai vasario pabaigoje-kovo pradžioje pavėlino ir pavasario šauklių aktyvumą, tačiau, vis aukščiau kylant saulei, jau stebimi gamtos atgimimo ženklai. Ornitologai pataria pradėti galvoti apie tai, kad netrukus giesmininkams prireiks inkilų.
Tauragės krašto muziejaus gamtos skyriaus vedėjas Aleksandras Naryškin „Tauragės žinioms“ sakė, jog pailgėjus dienai ir vis ryškiau šviečiant saulei jau girdimas gamtos pagyvėjimas – giesmes traukia didžiosios zylės, žaliukės, taigi jau galima laukti parskrendančių ir šiltuose kraštuose žiemojančių giesmininkų.
Pirmieji į Lietuvą parskrenda pavasario šaukliai vieversiai ir pilkosios žąsys. Netrukus turėtų pasirodyti pirmieji varnėnai, taip pat ir pempės. O už keleto savaičių galima laukti ir gandrų. Ornitologai Tauragės apylinkėse jau vasario mėnesį pastebėjo kovų migraciją.
„Pirmieji kovų būriai pastebėti vasario 9 dieną Tauragės apskrityje, toliau nuo miesto, laukuose. Būriavosi toliau nuo miestų, pakelėse. Panašu, kad šie ankstyvieji migrantai, kurie žiemoja netoliese, jau pajudėjo. Tačiau migracijos dar nėra, jie tik praskrenda, pastebimi tik pavieniai ankstyvieji artimieji migrantai. <...> Laukuose pasirodę kovai reiškia, kad šie paukščiai jau traukia arčiau savo perimviečių. Praėjus šalčiams, jau galime tikėtis masinio paukščių sugrįžimo“, – portalui grynas.lt teigė ornitologas Liutauras Raudonikis. Nuo seno tikima, jog diena, kuomet praskrenda kovai – kovo 4-oji.
A. Naryškin „Tauragės žinioms“ sakė, jog kovų populiacija Tauragėje stipriai sumažėjusi. Ornitologas teigė žinantis tik porą vietų, kur peri šie anksčiau gausia populiacija pasižymėję paukščiai.
Po truputį paukščius pradeda pastebėti ir gamtos fotografai, kurie socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdžiais apie ankstyvuosius giesmininkus. Nors nerimaujama dėl nesibaigiančių šalčių poveikio pirmiesiems grįžusiems sparnuočiams, jų viešnage labai džiaugiamasi ir grožimasi. „Pavasaris jau žengia visa koja ir dangus jau virpa nuo vieversio giesmės, gervių klyksmų, žasų gagenimų ir gulbių trimitų. Miškuose geniai derina būgnus, meletos gerkles, o zylės su bukučiais išvis nuo grandinės nutrūko ir giedoti bei kitaip uliavoti pagavo. Krankliai su ereliais jau peri arba tuoj perės. Naminių pelėdų uoksuose turėtų cypauti alkani baltapūkiai (pernai tokiu metu jau buvo uoksą palikę). Jau stebėti pirmieji gandrai, pempės, uldukai, keršuliai, dūminės raudonuodegės,“ – savo „Facebook“ paskyroje vakar rašė gamtos fotografas Marius Čepulis.
Gamtininkai primena, jog vienas iš svarbiausių darbų paukščių mylėtojams – inkilų kėlimas. Ornitologų draugijos tinklalapyje skelbiama informacija, kaip teisingai pagaminti inkilus. Tačiau, anot specialistų, inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys - teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.
„Nėra labai svarbu medis, į kurį kelsite inkilą, svarbiausia, kad būtų paukščiui patogus priskridimas. Svarbu inkilo neatsukti į šiaurės pusę, nes ten bus šalta, geriau pietrytinė-rytinė pusė. Pietuose kelti inkilą irgi nėra labai gerai, nes bus karšta“, – portalui grynas.lt sakė ornitologas G. Petkus.
