Urtė DRĄSUTYTĖ
Neretai keliaujame tūkstančius kilometrų, kad pamatytume kvapą gniaužiančius vaizdus, pažintume naujas kultūras, įkvėptume šviežio oro gūsį svečioje šalyje. Tačiau kartais užtenka vos dvidešimties minučių ar kiek ilgesnės kelionės, kad pajustum, koks gražus mūsų gimtasis kraštas, kiek daug tikro ir gero supa mus. Savaitgalį neplanuotai stabtelėjome prie upės Akmenos „Didžiosios rėvos“, esančios maždaug 20 kilometrų nuo Tauragės (ačiū kolegai už mintį ten apsilankyti). Tai buvo tarsi spyris skaitytojams papasakoti, ką verta pamatyti visai čia pat plytinčiame Pagramančio regioniniame parke. Parko direkcijos duomenimis, kasmet lankytojų vis gausėja. O pamatyti tikrai yra ką.
Neįkainojamos vertybės – visai čia pat
Galbūt daugeliui šios vietos gerai pažįstamos, kitiems gal tik girdėtos, o gal jau esate išmaišę gražiausias Tauragės krašto apylinkes? Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, bent viena šių vietų ar pasirinktas maršrutas neabejotinai tiks savaitgalio išvykai su šeima, aktyviam laisvalaikiui po lankytinus objektus su draugais ar ramiai popietei praleisti. Ir pati toli gražu ne visas žemiau minimas vietas esu aplankiusi, tačiau sąrašas tų, kurias norėčiau aplankyti, mintyse vis ilgėja. Juolab, kad ir domėdamasi lankytinomis oazėmis sužinojau išties įdomių dalykų. Kai apie dėmesio vertus objektus papasakoja juos gerai pažįstantys žmonės, būtų tiesiog nuodėmė jais nepasigrožėti.
Ne taip seniai turėjau galimybę laipteliais užkilti į Indijos piliakalnį. Aplink žalumu alsuojanti gamta tiesiog užbūrė. Nuo Pagramančio piliakalnio žvelgiau į atsiveriančias miestelio platybes. Čia pat susiformavusi Pagramančio atodanga nežavėti negali. Ten teko lankytis ne kartą – vieta įspūdinga nepriklausomai nuo metų laiko. Praėjusią savaitę, riedėdami iš Tauragės Šilalės pusėn, privažiavę nuorodą į Burkėnus, pasukome Akmenos „Didžiosios rėvos“ link. Gaila, šioje vietoje lankėmės vėsią dieną, nes taip ir norisi akmenimis perbėgti į kitą upės pusę. Tačiau pamatyti unikalų gamtos kampelį, išgirsti garsų upės, kliūvančios už riedulių, šniokštimą, neabejotinai vertėjo.
Turistų vis gausėja
Kasmet parke apsilanko vis daugiau turistų. Nemažai jų – svečiai iš užsienio. Pasak Pagramančio regioninio parko kultūrologės Linos Misiulytės, turistai, atvykę iš toliau, ypač džiaugiasi žaluma, miškais, lietuvių svetingumu. Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą, kuris duris atvėrė 2006-aisiais, pernai aplankė 1210 lankytojų, o direkcijos organizuotuose renginiuose dalyvavo dar daugiau svečių.
– Mūsų kraštą labai pamėgo vokiečiai, lenkai, ukrainiečiai, gruzinai, anglai, turėjome svečių net iš Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Pernai mūsų parką aplankė viena ukrainiečių šeima, kuri juokaudama sakė, kad mūsų kalnai labai maži. Tuo metu buvome prie Pagramančio piliakalnio, – „Tauragės žinioms“ pasakojo L. Misiulytė.
Šiemet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išleido kiekvienam keliautojui praversiantį kelionių žinyną „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“.
– Todėl šią vasarą sulaukėme daug lankytojų iš visos Lietuvos, keliaujančių savarankiškai knygoje pateiktu maršrutu, – kalbėjo Lina.
Pasak specialistės, lankytojų kontingentas metų metais beveik nesikeičia – beveik pusę jų sudaro vaikai ir moksleiviai, kitą dalį – suaugusieji ir senjorai.
Kuo išskirtinis šis parkas?
Lankytojams siūloma rinktis priimtiniausią maršrutą: pažintinius takus pėsčiomis, automobiliu ar dviračiu, išbandyti vandens turizmą. Vertų pamatyti objektų tikrai gausu: piliakalniai, viena už kitą gražesnius vaizdus dovanojančios atodangos, Pagramančio bažnyčios ansamblis.
Kultūrologės teigimu, nacionaliniai, regioniniai parkai ir rezervatai – pačios vertingiausios mūsų šalies vietos. Jose saugomi unikalūs gamtos kampeliai – įvairiausių gyvūnų, paukščių, augalų buveinės; saviti miestai, miesteliai, kaimeliai – mūsų namai, kur puoselėjamos lietuviškos tradicijos, kalba, kultūra.
– Pagramančio regioninis parkas neįsivaizduojamas be Lakštingalų slėnio, Didžiosios Akmenos rėvos, Genių atodangos, Akmenos ir Jūros upių santakos. Parkas jau 22-ejus metus savo glėbyje saugo gamtos ir kultūros paveldo vertybes, slepia ir paslapčių, apie kurias net pačiame parke gyvenantys žmonės nelabai žino ir pažįsta. Taigi Pagramančio regioninio parko kolektyvas visada pasiruošęs padėti pažinti parką ir pakeliauti po jau pažįstamas ir slapčiausias parko vieteles, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak L. Misiulytės, ateityje su partneriais planuojama parengti 4–6 valandų trukmės pažintinę-edukacinę programą.
Susijungia unikalūs kraštovaizdžiai, gamta ir kultūra
Anot kultūrologės, kas nori pamatyti retų augalų žiedynus, turėtų į parką atvykti pavasarį ar vasaros viduryje. Pagramančio regioniniame parke priskaičiuojama per 625 gyvūnų rūšys, iš kurių 43 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, aptinkama retų ir nykstančių paukščių: juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio, vapsvaėdžio, gervės, tetervino, tulžio lizdavietės ir perimvietės.
Kaip teigia L. Misiulytė, Pagramančio regioninis parkas – tai upių slėnių ir miškų parkas. Ypatingi čia Akmenos ir Jūros upių slėniai su stačiais šlaitais, terasomis, daugybe įvairiausių atodangų, skardžių su natūraliomis pievomis bei įstabiais miškais. Upių vagos nusėtos šniokščiančiomis rėvomis. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys lieptai, tapę regioninio parko simboliu.
– Kadaise ledynai atvilko ir paliko daugybę stambių akmenų, vienas tokių – Tamošaičių akmuo, vadinamas Milžinu. Milžinai ąžuolai: Andriejaičių, Genių, Gudlaukio, Tamošaičių sukuria ypač pakilią atmosferą, verčiančią susimąstyti apie amžinybę, – sako Lina.
Kultūrologė pasakoja, kad Pagramančio regioniniame parke stūkso devyni piliakalniai, kurie kartu su senkapiais, kapinaitėmis, senovinėmis gyvenvietėmis, dvarvietėmis ir Pagramančio miesteliu sudaro vientisą lankytinų kultūros paveldo objektų kompleksą. Žmogaus gyvenimui svarbiausi buvo slėniai ir upės. Regioninio parko gamtinės ir kultūrinės vertybės liudija, kad ši teritorija buvo nuo seno gyvenama. Kultūriniu, architektūriniu požiūriu itin vertinga Pagramančio bažnyčia, išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Valstybės saugomas ir vienintelis parko technikos paminklas – Vaičių malūnas.
Pagramančio regioniniame parke įrengti keturi pažintiniai takai: Plynosios, Akmenos, Dabrupio ir Lylavos. Pastarasis, pasak L. Misiulytės, prieš keletą metų buvo pats mėgstamiausias lankytojų. Pažintinis takas įrengtas 2004 m., siekiant supažindinti lankytojus su Lylavos hidrografinio draustinio vertybėmis: natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis. Takas vinguriuoja Lylavos upelio unikaliomis ir išraiškingomis pakrantėmis. Čia aptiktos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos. Tako ilgis – beveik du kilometrai.
Pasirinkę maršrutą Plynosios taku, pažinsite telmologinį draustinį. Akmenos upės slėnio kraštovaizdis atsivers žingsniuojant Akmenos pažintiniu taku Lakštingalų slėnyje. Dabrupio pažintinis takas, tikiu, taip pat patiks išsiilgusiems gamtos vaizdų.
Likus kiek daugiau nei savaitei iki vasaros pabaigos, ištrūkime į gamtą – pamatyti, pažinti. Juk jau tuoj viskas aplink pradės alsuoti rudens ritmu...
Gražių likusių vasaros dienų!
