„Čia mano Palanga“, – įsitaisiusi ant balto Alanijos paplūdimio smėlio tikina 27-erių lietuvaitė Emilija. Kaitri saulė ir Viduržemio jūros vanduo – derinys, kuriam liaupsių negaili Turkijoje poilsiaujantys turistai. Skaičiuojama, kad per metus ten būna per 300 saulėtų dienų. Tačiau jei gero oro nepakanka, apsukrūs turkai tikrai pasiūlys pilną pramogų paketą.
Poilsio pakrantė
Po pusvalandžio nemaloniai užgultų ausų būgnelių lėktuve problemos išgaruoja. Pro langą vis labiau skverbiasi saulės spinduliai, kartu atsiveria ir Antalijos įlankos grožis. Autobusas vyksta į viešbutį, kuriais apstatyta visa pakrantė.
Turkijos turizmas šuoliuoja dideliais žingsniais į priekį, šioje saulėtoje šalyje kasmet apsilanko vis daugiau lietuvių. Tariu pirmuosius žodynėlyje perskaitytus žodžius „Tesekkur Ederim“ (ačiū) viešbučio administratoriui už informaciją ir keliauju toliau.
– Kodėl vėl Turkija? Nes čia nebrangu, šilta ir saugu. Maistas geras, aptarnavimas neįtikėtinas, puikios galimybės pamatyti daug įdomių istorinių vietų ar patirti ką nors ekstremalaus, – kalba sutikti lietuviai.
Nemažai jų Turkijoje nebe pirmą kartą. Nesvarbu, ar tai Antalija, Alanija, Kemeras, Marmaris, Sidė, Belekas ar Bodrumas, turkų svetingumas laimi ir priverčia į šią šalį grįžti dar kartą.
– Čia – mano Palanga. Puikiai pažįstu Alaniją, bet kaskart atrandu čia vis ką nors naujo, – patirtimi dalijosi trečią kartą Viduržemio jūros kurorte atostogaujanti lietuvaitė Emilija.
Vyrų dėmesys
Merginos neslepia, kad turkiško vyriško dėmesio neverta net lyginti su lietuviškuoju. Tamsiaplaukiai musulmonai žino, kur ir kada pažerti komplimentus, dosniai žarsto įvairias smulkmenėles ir savo dėmesį.
– Man patinka toks merginimo būdas, nors puikiai žinau, kokie turkai melagiai, vis dėlto jie gerbia moteris, – sako Monika.
Dailiosios lyties atstovės pripažįsta, kad dažnai toks dėmesys erzina, tačiau trumpai atostogų išvykai jis tampa dar viena naujų įspūdžių dalimi.
Kelionė kalnų upe
Kai termometro stulpelis peršoka 30 laipsnių padalą, atgaivina mėlynas, vasaros pradžioje dar ne itin įkaitęs Viduržemio jūros vanduo arba išvyka baidarėmis putojančia kalnų upe.
Vadinamasis „raftingas“ – pramoga pasiilgusiems ekstremalaus poilsio. Šniokščianti vandens srovė verčia ne tik išsigąsti, bet ir pajusti, koks šaltas kalnų upės vanduo. Jau po kelių susiaurėjusios upės slenksčių iš sraunios tėkmės ne vienam turistui tenka kapanotis į baidarę arba plaustą. O per trumpą atokvėpio minutėlę pakrantėje žygio organizatoriai rūpinasi gardžiu žuvies ir sultingo ėrienos „sis kebabo“ vėrinuku.
Kvapą gniaužia ir Turkijos kalnai. Ypač jei keliauji jais džipu. Vietiniais vairuotojais neįmanoma atsistebėti miesto gatvėse. Tiek prabangus BMW, tiek aprūdijęs „Fiatas“ sankryžoje pypsi, rodos, be jokios rimtos priežasties. Tačiau kalnų trasose impulsyvūs turkai tampa nesutramdomi. Apginklavus turistus vandens šautuvais, piktų džipų kolona lekia kaimais ir siauriais bei dulkėtais miškų bei vaismedžių plantacijų keliukais. Įspūdžių netrūksta.
Jaučiuosi karalius
Po turiningo laisvalaikio smagu grįžti į viešbučio apartamentus. Paslaugus personalas kviečia vakarieniauti. Turkiškos virtuvės pristatyti nereikia. Ėriena, jautiena, kepama grilyje, itin sultinga. Patiekiama su salotomis, ryžiais. Gausu vištienos patiekalų, įvairiausių šaltų užkandžių ir, žinoma, vaisių bei cukraus sirupu užpiltų pyragaičių.
Dar keli turko klausimai ir pasiūlymas išgerti tikros turkiškos arbatos. Jaučiuosi kaip šeichas. Turkijos kurortai galėtų būti mano Palanga, į kurią smagu grįžti kasmet.
Dar šis tas apie Turkiją
Žodis „turkis“ kilęs iš „turk“ (turkiškas) dėl nuostabios Viduržemio jūros Turkijos pietinėje pakrantėje.
Septyni Biblijoje paminėti miestai yra Turkijoje: Efesas, Pergamas, Tyatira, Sardis, Filadelfia ir Laodikėja.
Du iš septynių pasaulio stebuklų yra Turkijoje – Artemidės šventykla Efeze ir Halikarnaso mauzoliejus Bodrume.
Stambulas – vienintelis miestas pasaulyje, esantis dviejuose kontinentuose, Europoje ir Azijoje. Miesto istorija tęsiasi tūkstančius metų, ten buvo trijų didžiųjų imperijų sostinės – romėnų, bizantiečių ir otomanų.
Turkijoje išauginama apie 70 procentų visų pasaulio riešutų.
