Vestuvės – ypatinga šventė, kai kartu pasidžiaugti dviejų žmonių apsisprendimu susirenka šeima, giminės, draugai. Vestuvės gali būti be gyvai grojančių muzikantų ir iškilmingą ceremoniją filmuojančio operatoriaus, net be profesionalaus fotografo, tačiau be vaišių stalo neapsieinama. Anot keturioliktus metus pokyliuose šeimininkaujančių Birutės Mačiulienės ir Birutės Bartušienės, nuomojamose patalpose rengiamų vestuvių vaišių stalo tradicijos nesikeičia, tačiau, kad ir kaip keista, kylant maisto produktų kainoms patiekalų kainos, jei lyginsime su buvusiomis prieš keletą metų, nukrito kone perpus.
Stengiasi „tilpti“ į kuo mažesnę sumą
Maistą pokyliams šeimininkės Birutė Mačiulienė ir Birutė Bartušienė ruošia specialiai tam įrengtoje virtuvėje Sungailiškiuose, prieš keletą mėnesių triūsė Mačiulių kavinėje „Posėdis“, kur vykdavo ir pokyliai. Tačiau kavinę dėl finansinių aplinkybių teko uždaryti.
Šeimininkės sako, kad vestuvių stalo vaišės priklauso nuo finansinių galimybių, tačiau tie, kurie vestuves kelia nuomojamose patalpose ir užsisako atvežamą maistą, dažniausiai stengiasi „tilpti“ į kuo mažesnę pinigų sumą.
Kaip ir prieš keturiolika metų, taip ir dabar pagrindinis vestuvių pokylio patiekalas tebėra karbonadas arba kepsnys su bulvių koše, o antrą dieną – troškinti kopūstai arba kopūstienė su šonkauliukais, vasarą – šaltibarščiai.
Žvėrienos patiekalų šeimininkės neruošia, juolab, kad gamindamas įmantrius patiekalus ne visiems svečiams įtiksi. Pasitaiko, kad vestuvių organizatoriai paprašo keletui svečių pagaminti daržovių troškinį, kadangi šie – vegetarai.
Vis rečiau ant vestuvių stalo pamatysi tradicinę baltąją lietuvišką mišrainę. Anot B. Mačiulienės, ir tortų nebebūna tiek daug, kaip ankstesniais laikais. Dažnai stalą puošia triaukštis jaunųjų tortas ir keletas šakočių. Stengiamasi užsakyti tiek saldumynų, kad po pokylio jų daug neliktų, nors vis dar gyvas paprotys namo išvykstantiems svečiams įdėti „vestuvių pyrago“. Iš kito Lietuvos krašto, pavyzdžiui, Šiaulių, Radviliškio, atvykstančios pamergės atsiveža po tortą, tačiau tai ne mūsų krašto tradicija.
Vestuves organizuoja jaunieji
Birutė Mačiulienė pasakoja, kad šiais laikais šeimininkėms už darbą dažniausiai sumoka jaunieji, kurie ir organizuoja sau pokylius, mat jau įprasta, kad iki vestuvių dienos jau būna pagyvenę kartu.
Už vieno svečio vaišes jaunųjų tėvai arba jaunieji šeimininkėms sumoka 30 litų, nors prieš keletą metų tekdavo pakloti 55–60 litų. Už nustatytą kainą šeimininkės pagamina karštą patiekalą, šaltų užkandžių, trijų rūšių salotų ir mišrainių, gėrimo, šiek tiek gardumynų prie alaus, atveža maistą į nuomojamas patalpas ir, jei užsakovai pageidauja, paserviruoja stalą.
Pokylio metu maistą ant stalų nešioja vestuvininkų samdyti žmonės, retai kada pačios šeimininkės. Už papildomą kainą šeimininkės gali pagaminti farširuotą žuvį, paukštienos patiekalų, spalvingą želė tortą, iškepti mėsos kelmą. Už antrąją dieną taip pat tenka primokėti – 10 litų už žmogų.
Svečių kviečia mažiau
Šeimininkės Birutės pasakojo, kad jaunieji į savo šventę stengiasi pakviesti tik pačius artimiausius giminaičius ir draugus, pačios populiariausios vestuvės, kai dalyvauja 30–35 svečiai, kartais 20 ir mažiau. Tiesa, jei svečių mažiau nei dvi dešimtys, vestuvių organizatoriams vis tiek tenka sumokėti už 20 žmonių. Labai retai į vestuves kviečiama 50–60 svečių. Vestuves su tokiu gausiu būriu svečių tauragiškiai keldavo gal prieš kokius aštuonerius metus.
Pasmalsavome, kiek gi šiais laikais vidutiniškai atsieina vestuvės, šeimininkės gi girdi apie tai kalbant jaunuosius. Anot B. Mačiulienės, vestuvėms iškelti vidutiniškai prireikia apie 10 tūkstančių litų.