Gyvūnas – ne žaislas: įteisintas jų ženklinimas padės mokytis atsakomybės
Įkelta:
2021-04-09
Nuotrauka
KATĖS
Aprašymas

„Tauragės žiniųׅ“ archyvo nuotrauka 

,
Nuotrauka
Juščienė
Aprašymas

Ligita Juščienė. „Tauragės žiniųׅ“ archyvo nuotrauka 

 

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Prekiauti gyvūnais nebebus galima ir turguose. Gyvūnų globėjai pataisomis džiaugiasi, nors ir sutinka, kad įstatymas nėra tobulas. 

Kas keisis?

Projekte, kurį palaimino Seimas, numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, o už tai bus atsakingi gyvūnų savininkai.

Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.

Jei augintiniai gimė iki įstatymo įsigaliojimo datos, kuri numatyta šių metų gegužės 1-ąją, jie turės būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1-osios. Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams gyvūnų ženklinimą kompensuos valstybė. Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau – iki 2022 m. gruodžio 31-osios.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo posėdyje teigė, kad valstybė turi pakankamai lėšų, kad finansuotų gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ir senjorams, tačiau tvirtino, kad valstybė neturėtų finansuoti visų naminių gyvūnų ženklinimo. „Labai dosnus pasiūlymas iš  valstybės biudžeto dengti visų gyvūnų registracijos įmokas. Aš nelabai randu moralinio pateisinimo, kai gyvūnai yra kerpami už 40–50 eurų po keletą kartų per metus, o valstybė turi prisiimti registracijos mokestį. Gyvūnas yra atsakomybė ir ženklinimas yra dalis atsakomybės, kaip ir suteikti visas būtinas veterinarines paslaugas savo augintiniui“, – kalbėjo ministras.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad problema dėl ženklinimo apmokėjimo kyla todėl, kad įstatymas yra taikomas ir atgaline data, t.y. ir iki įstatymo įsigaliojimo gimusiems augintiniams. Anot jo, tai itin apsunkins gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ar kaimiškose vietose gyvenantiems žmonėms, turintiems po kelis šunis ar katinus.

S. Gentvilas tvirtino, kad socialiai remtiniems asmenims bus finansuotas gyvūnų ženklinimas, tačiau, anot ministro, nereikia finansuoti gyvūnų ženklinimo tiems asmenims, kurie ir taip turi pakankamai lėšų rūpintis savo gyvūnu.

I. Šimonytė užsiminė apie paramą ženklinant gyvūnus

Premjerė Ingrida Šimonytė Seime neslėpė pritarianti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Ji teigė, kad asmenims, kurie savo lėšomis negalės ženklinti savo gyvūnus, turėtų finansiškai padėti valstybė.

„Gyvūnai yra nusipelnę pagarbaus požiūrio į juos ir žmonės, kurie labai dažnai paverčia gyvūnus, deja, savo žaislais, tai tikrai neturėtų taip elgtis.

Ir kontrolės priemonės, kurios leidžia šitą problemą sumažinti, jos turėtų būti įgyvendintos. Jeigu kažkam sunku už jas susimokėti, tai socialinė parama galėtų padėti tą klausimą išspręsti“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Vietoj čipo – nuotrauka?

Savo nuomonę apie priimtą gyvūnų ženklinimą reglamentuojantį įstatymą išsakė į „Tauragės žinias“ paskambinęs Algimantas Dukauskas. Pasak jo, jau ir anksčiau, prieš keletą metų, buvo išleistas įstatymas dėl ženklinimo, bet niekas pernelyg nepasikeitė. Tada už ženklinimą reikėjo mokėti apie 30 litų, ir nedaug kas buvo linkę tiek mokėti. Skaitytojo nuomone, ir dabar bus pas pats – žmonės negalės arba nenorės mokėti pinigų. O siūlymas, kad tas išlaidas kompensuotų valstybė, pasak jo, būtų tiesiog valstybės lėšų švaistymas. 

– Ženklinimas reikalingas tiems, kas gyvūnus veisia ar jais prekiauja. O visiems kitiems, turintiems augintinių, vargu ar tai reikalinga. Šuniuką ar kačiuką galima atpažinti ir pagal nuotrauką, – teigė skaitytojas.

Todėl jis turi kitą idėją – ne čipuoti gyvūnus, o gyvūno pase klijuoti jo nuotrauką.

– Fotografuoti dabar gali kiekvienas, visi turi telefonus su fotoaparatais, ir užregistruodamas gyvūną galėtų tą nuotrauką pateikti. Tai būtų kur kas mažesnės išlaidos, – įsitikinęs senjoras.

Tokią idėją jis teigė jau ne kartą išsakęs ir Seimo nariams, ir miesto seniūnui. 

Turguose prekiauti gyvūnais nebebus galima

Projekte taip pat numatoma, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.

Žiauriu elgesiu bus laikomas gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas.

Be to, įstatymu numatoma, kad veterinarijos gydytojai, nustatę, kad gydomų gyvūnų sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti žiauraus elgesio su gyvūnais, apie tokius atvejus nedelsdami turi informuoti kompetentingas institucijas.

„Privalomasis šunų, kačių, šeškų, kitaip – visų pasiutligei imlių naminių gyvūnų ženklinimas yra, visų pirma, augančių kartų edukacija, atsakomybės mokymas. Antra svari ženklinimo priežastis yra augintinio šeimininko atsekamumas.“

 

Seimo narė Ieva Pakarklytė pateikė pataisą, kuria numatoma, kad augintiniais – katėmis, šunimis ir pan. – negalima būtų prekiauti turguose arba lauko sąlygomis: „Siūlymas yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, lauko sąlygomis ir turgavietėse nėra užtikrinami tinkami higienos, veterinariniai reikalavimai, gyvūnai dažnai parduodami nepaskiepyti ir per jauni.“ I. Pakarklytė teigė, kad gyvūnų pardavinėjimas turguje skatina neatsakingą augintinių įsigijimą ir nelegalų jų veisimą. Seimas šiai pataisai pritarė.

Bus galima nustatyti šeimininkus

„Pats svarbiausias dalykas yra pradėti ženklinti gyvūnus. Tie gyvūnai, kurie pakliūva į prieglaudas, tie gyvūnai, kurie yra konfiskuojami, kurie nelegaliai pardavinėjami, jie yra nesuženklinti ir tai nesudaro jokių galimybių atsekti, kas ir kur juos išveisė, kas pardavė ir t.t. Jeigu bus įtvirtintas atsekamumas realizuojant gyvūną, parduodant, atiduodant jį kažkam kitam auginti, bus galima nustatyti jų šeimininkus. O jei gyvūnai būtų perduoti į prieglaudą, būtų aišku, kas ir kodėl juos išmetė“, – portalui LRT.lt pataisas komentavo Seimo narys Linas Jonauskas.

Seimo narys teigė, kad sprendimas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo atidėliojamas kone 10 metų, vis nedrįstama jo priimti. Pasak L. Jonausko, anksčiau buvo užregistruotos analogiškos pataisos, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad gyvūnų ženklinimas yra savanoriškas, o ne privalomas.

„Bet neįmanoma priversti visų, o ypatingai tų daugyklų ženklinti. Ten yra ne tik žiaurus elgesys su gyvūnais, bet tai yra ir atskiras šešėlinis ekonominis sektorius, iš ten uždirbami nemaži pinigai, gyvūnai išvežami iš Lietuvos, klastojami dokumentai ir t.t. Jei bus priverstinis ženklinimas, bus daug paprasčiau atsekti“, – teigė politikas.

Gyvūnų globėja: „Teisingas žingsnis“

„Tauragės žinių“ paprašyta, savo poziciją dėl kovo 30 d. priimto LR Seimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo išsakė VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė Ligita Juščienė.

– Vienareikšmiškai palaikome visus Seimo priimtus punktus dėl labai paprastų, akivaizdžių priežasčių – atsakomybės, edukacijos, prevencijos. Tai nedidelis, tačiau teisingas žingsnis gyvūnų gerovės link, – įsitikinusi ji. 

Pasak L. Juščienės, privalomasis šunų, kačių, šeškų, kitaip – visų pasiutligei imlių naminių gyvūnų ženklinimas yra, visų pirma, augančių kartų edukacija, atsakomybės mokymas. Antra svari ženklinimo priežastis yra augintinio šeimininko atsekamumas. Jei gyvūnas dingsta, o po to kažkieno kažkur randamas, kiek daug gyvūnų, dėl implantuoto lusto, gali laimingai sugrįžti namo! Tai ir galimybė užkirsti kelią augintinio neteisėtam pasisavinimui. Pavyzdžiui, kas nors, radęs pasimetusį gyvūną, gali jį norėti pasilikti. Net jei atsiranda ankstesnis keturkojo šeimininkas, nėra įrodymų, kad neženklintas šuo, katė ar šeškas priklauso būtent tam asmeniui. Būna atvejų, kad, paskelbus į kokią nors veislę panašaus augintinio radimo skelbimą, atsiranda net du ar trys „šeimininkai“. Šuo gali išsiduoti, kuris jo žmogus, o katinas turbūt dažniausiu atveju to neparodys.

Būti atsakingu gyvūno šeimininku reikia išmokti  

– Draudimas prekiauti katinais, šeškais ir šunimis turgavietėse – įstatymas, kurį jau seniai reikėjo priimti dėl daugelio priežasčių: ar daug gyvūnų, pardavinėjamų ar atiduodamų turguje, turi tinkamas sąlygas būti atviroje erdvėje, kol yra pardavinėjami? Neabejotinai turgavietėje galima tiek rudenį, tiek pavasarį sutikti tuos pačius asmenis, pardavinėjančius ar atidavinėjančius kačiukus, šuniukus. Kur prasideda tokių žmonių atsakomybė? Jau net neklausiame, kur ji baigiasi... Kas nutinka gyvūnams, jei jie neranda namų? Ar nebūtų paprasčiau vienąkart imt ir sterilizuoti ar kastruoti savo augintinį ir išvengti nepageidaujamo prieaugio? Mes suprantame kai kurių gyvūnų globėjų nerimą dėl greičiausiai padaugėsiančių prašymų priimti gyvūnus į prieglaudą arba tiesiog net neatsiklausus atsikratymą jais užkrauti gyvūnų organizacijoms ant pečių – mes ir esame lygiai tokie pat gyvūnų globėjai, tačiau laikytis principo „mano gyvūnas – ką noriu, tą darau“ kol kas ne laikas ir ne vieta, – svarsto VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė. 

Pasak jos, mūsų kaip visuomenės supratimas apie gyvūną kol kas yra gana siauras, tad, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, norint suvokimą išplėsti reikia tam tikrų įstatymų. Mūsų valstybė daugelyje sričių dar tik kuriasi, gyvūnų įstatymai, jų gerovės klausimai – taip pat. Kol kas mūsų visuomenė tik mokosi būti atsakingais augintinių šeimininkais. Padėkime vieni kitiems. Būti geru ir atsakingu gyvūno šeimininku reikia išmokti.  

Laisvė – tai atsakomybė

Vis dėlto gyvūnų globėja sutinka, kad įstatymas nėra tobulas – yra ką taisyti, svarstyti, tačiau jis buvo labai reikalingas, žiūrint į tolimesnę gyvūnų gerovės ir jų šeimininkų atsakomybės perspektyvą. 

Pasak L. Juščienės, kovo 30-ąją patikslintos ar įvestos ir kelios svarbios nuostatos ir išgryninta prievolė veterinarams nedelsiant pranešti apie akivaizdžiai žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo nepriežiūrą atitinkamoms instancijoms.

– Auganti demokratija dovanoja laisvę, o laisvė – tai atsakomybė, – įsitikinusi ji. 

L. Juščienė linki visiems mums turėti kantrybės: ateis diena, kai ir šio įstatymo spragos bus apsvarstytos ir galbūt jų visai nebeliks, ir ateinančios kartos, o ne pavieniai asmenys, bus itin atsakingi augintinių šeimininkai, kuriems nekils klausimų, kodėl reikia savo augintinį skiepyti, ženklinti, nerišti prie būdos, teisingai maitinti ir t.t. 

 

 
 


 

Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Nuotrauka
LEA_ Tauragė
Įkelta:
2024-03-07
Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Tauragės rajono savivaldybė 2023 m. buvo lyderė savo apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Tauragėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.
Nuotrauka
sula
Įkelta:
2024-03-06
Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. 
Nuotrauka
tel
Įkelta:
2024-03-01
Nuo šiandien Lietuvoje neliks įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos. Plačiai šalies gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefono numeriai.
Nuotrauka
nvo
Įkelta:
2024-02-27
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta pabrėžti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius bei savanorius reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena tarptautiniu mastu pradėta minėti 2014 metais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių.  
Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
2024-02-24
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.