Kokius aukštuosius mokslus rinksis šių metų abiturientai, galvas suka ne tik jie, bet ir Kauno kolegijos Tauragės skyrius. Pasklidę gandai, kad Tauragėje vienuoliktus metus veikianti kolegija „užsidaro“, ne juokais suneramino ir net supykdė Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovę Dianą Vaitiekienę. Ji įsitikinusi, kad kolegijai kažkas nori pakenkti, tačiau gandų skleidėjų neįvardija. Vienos geriausiai šalyje vertinamų kolegijų Tauragės skyriaus vadovė sako, kad aukštoji neuniversitetinė mokykla mūsų mieste „užsidaryti“ tikrai neketina, ir vardija jos privalumus. Kokias naujoves kolegijos skyrius žada studijuoti šioje mokymo įstaigoje pasiryžusiems tauragiškiams ir kitų miestų abiturientams, kodėl neketinama steigti daugiau mokymo programų, kalbamės su šios kolegijos patriote save vadinančia D. Vaitiekiene.
– Šios laidos Jūsų vadovaujamo kolegijos skyriaus absolventai jau ginasi diplominius darbus. Teko girdėti keleto studentų darbų pristatymą. Kiek žinau, jie įvertinti puikiai. Studentų tyrimus savo veikloje naudos ne viena stambi rajono įmonė. Tai iš kur tos kalbos, kad kolegija neperspektyvi, kad jos Tauragėje nebeliks?
– Tokius gandus išgirdau nebe pirmą kartą. Jau ir pernai jie sklido. Visai neseniai, kad kolegijos skyrius Tauragėje uždaromas, išgirdau kalbant vienoje miesto įmonėje. Jos vadovė mane tikino, kad apie tai jai pranešė vienas iš klientų. Numanau, kas tokias kalbas skleidžia. Galbūt kam nors nepatinku aš. Nepriklausau jokiai partijai, kolegijos skyrius nėra pavaldus Tauragės savivaldybei. Gal tai kam nors nepatinka. Galiu tvirtai paneigti tokius gandus ir patikinti – kolegija puikiai gyvuoja ir turi naujų planų. Rengiam atvirų durų dienas, sulaukiam ir tauragiškių, ir kitų miestų gyventojų susidomėjimo. Štai visai neseniai atvyko visas būrys abiturientų iš „Versmės“ gimnazijos.
– Bet juk jokia paslaptis – kartais tyliai pasikalbama, kad vadinamojoje Tauragės kolegijoje studijuoja tie, kam nepasisekė niekur kitur daugiau įstoti, Jūsų studentų mokymosi vidurkis nėra aukštas.
– Žinoma, yra tokių abiturientų. Bet yra ir daug tokių, kurie neišgali studijuoti kituose miestuose, nors mokyklas baigė labai gerais pažymiais. Yra ne vienas, gerais pažymiais baigęs prestižine Tauragėje laikomą „Versmės“ gimnaziją. Socialiai remtiniems jaunuoliams tai puiki galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą ir vėliau siekti mokslo jau kitose mokymo įstaigose, juolab, kad išlyginamąsias universitetines studijas baigti taip pat galima čia pat Tauragėje. Man smagu, kad ne vienas gabus studentas, studijuodamas pas mus, tiesiog pražysta, atsiskleidžia, tampa tikromis mokymosi ir visuomeninės veiklos žvaigždėmis kolegijoje.
– Šiemet Tauragės rajono mokyklas baigs vos per 500 abiturientų. Kad Jūsų kolegija gyvuotų, kiek jai reikėtų surinkti pirmakursių?
– Apie penkiasdešimt. Nuolatinių studijų grupei – 25 ir tiek pat ištęstinių studijų grupei. Beje, mokslas pas mus pigesnis nei kitose aukštosiose mokyklose. Nuolatinių studijų krypties – 1640 litų už semestrą, ištęstinių – 1240 litų.
– Ankstesniais metais kolegija Tauragėje rengė specialistus pagal keletą programų. Dabar turite tik vieną specialybę – įstaigų ir įmonių administravimą. Kodėl tik vieną? Ar nesvarstote galimybių rengti įvairesnių profesijų specialistų, kurių darbo rinkai šiuo metu ypač trūksta? Pavyzdžiui, vadinamųjų kompiuteristų, programuotojų – IT specialistų?
– Įmonių ir įstaigų administravimas – universali specialybė. Šią specialybę įgiję jaunuoliai gali dirbti ir vadybininkais, ir buhalteriais, ir kurti savo verslą. Jie įgauna labai stiprius pagrindus. Kodėl nesteigiame daugiau specialybių? Puikiai žinote, kad moksleivių, studentų dabar trūksta visoms mokymo įstaigoms. Mokinių mažėjimas, emigracija padarė savo juodą darbą. 2007-aisiais mūsų kolegijos skyriuje studijavo 500 studentų, dabar 170. Specialybės, kurias turėjome anksčiau, – buhalterinė apskaita, verslo vadyba – tiesiog išnyko savaime. Surinkti studentų dviem specialybėms būtų sudėtinga. Kartą vienas savivaldybės tarybos narys man metė – ruoškite dantų technikus. Bet mes stebime rinką. Šios specialybės absolventų Tauragei nereikia daug, paruošti juos labai brangu. Tam, kad įsirengtume specialias laboratorijas, juk vien teorijos tokios profesijos atstovams neužteks, mums reikėtų mažiausiai milijono litų. Be to, tokios srities studijos labai brangios. Negalime ruošti inžinierių, nes tokios krypties studijos taip pat labai brangios. Be to, kas dėstytų šiems studentams? Būkime biedni, bet teisingi, retesnių specialybių abiturientai studijuoti važiuoja į universitetus arba kitų miestų kolegijas. Tačiau idėjų turime jau ateinantiems mokslo metams.
– Kokios jos? Gal vis dėlto imsitės dar vienos mokymo programos?
– Panašiai. Minčių apie dar vieną programą – ruošti šiuo metu rinkai reikalingiausius IT specialistus turime jau seniai. Tačiau šiai specialybei reikalingos fizikos ir chemijos laboratorijos. Net svarstėme tokios specialybės studentus kai kurių mokslų siųsti mokytis į kolegijos centrą Kaune. Tačiau apsistojome prie paprastesnių planų. Jei viskas pavyks, nuo spalio 1 dienos Tauragėje, mūsų kolegijoje, startuos IT mokymo kryptis. Mokytis galės visi, jau įgiję universitetinį išsilavinimą. Tai bus aštuonių mėnesių specialybės programa be pašalinių bendrųjų mokomųjų dalykų. Baigusieji šią programą įgys kvalifikacijos pažymėjimą.
– Abiturientai jau žino pirmųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jau dairosi, kur mokysis. Kaip paskatintumėte juos rinktis Kauno kolegijos Tauragės skyrių?
– Kam sunku studijuoti didmiesčiuose, kas nori būti arčiau namų, raginame nepamiršti mūsų. Galiu priminti, kad šiemet savivaldybė iš biudžeto studijoms mūsų kolegijoje skyrė 50 tūkstančių litų. Paramą iš šių lėšų gali gauti socialiai remtini studentai. Ji gali siekti iki 1000 litų per mokslo metus. Pastebėjome dar vieną tendenciją, kad mūsų ištęstines studijas renkasi emigravę tauragiškiai ir lieka labai patenkinti. Puikus pavyzdys – viena mergina užsienio viešbutyje dirbo kambarine, neakivaizdžiai baigė mūsų kolegiją, kur įgijo profesinio bakalauro laipsnį, ir tai jai padėjo tame pat viešbutyje pakilti karjeros laiptais – jai teko vadybininkės pareigos. Noriu pabrėžti, kad Kauno kolegijos diplomai pripažįstami visoje Europos Sąjungoje ir net kai kuriose ne Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, tokioje, kaip Norvegija.
Kalbėjosi Ramunė Ramanauskienė
