Paminklo Sovietų sąjungos vidaus kariuomenės karių amžinojo poilsio vietoje statybos, finansuojamos Rusijos Federacijos lėšomis, senosiose Tauragės kapinėse kursto aistras. Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Tauragės skyriaus nariai įsitikinę, kad paminklą rusai stato šioje vietoje palaidotiems stribams, pokario metais šaudžiusiems už Lietuvos nepriklausomybę kovojusius partizanus. Tačiau savivaldybės vadovai tikina, kad naujo paminklo žuvusiems sovietų kariuomenės kariams kapinėse niekas nestato, esą tik remontuojamas senasis.
Viršūnę nugriovė
Tauragės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos nariai tikina, kad paminklas Tauragėje žuvusiems rusų vidaus kariuomenės kariams senosiose miesto kapinėse dygsta visai ne toks, koks buvo tarybiniais metais. Esą jis statomas naujas, nors savivaldybė paminklo projekto užsakovui – viešajai įstaigai „Karo paveldo institutas“ išdavė tik statinio remonto leidimą.
Kai nuvykome apžiūrėti remontuojamo paminklo, jo viršūnė buvo smaila, tačiau po keleto dienų paminklas jau buvo kitoks – viršūnė buvo nugriauta. Šalia paminklo besisukiojantys darbininkai, paklausti, kodėl staiga nebeliko jo viršūnės, „Tauragės žinias“ patikino, kad ši paminklo detalė buvo tik eksperimentas. Pasidomėjome, gal kas nors liepė viršūnę nugriauti, tačiau darbininkai tylėjo, patarė klausti savivaldybės vadovų.
Tikina, kad palaidoti nepriklausomybės priešai
Į valdybos posėdį susirinkę Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Tauragės skyriaus nariai žurnalistus tikino neprieštaraujantys pokario metais žuvusių rusų vidaus kariuomenės karių kapų sutvarkymui. Jiems tik suspaudę širdis, kad tiems, kas kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę, Tauragėje statomas paminklas.
– Mes ne už tai, kad šie kapai nebūtų sutvarkyti, tačiau paminklo statyti nereikėjo. Manau, kad Rusija nori mus, lietuvius, sukiršinti. Žaizdos buvo jau beveik užgijusios, dabar vėl suskaudo, – kalbėjo buvęs tremtinys Kazimieras Jokubauskas.
Tremtiniai tikino, kad senosiose Tauragės kapinėse pokario metais buvo palaidoti ne rusai, o lietuviai, kritę nuo partizanų ginklų, vardijo palaidotųjų pavardes, sakė, kad ne vieną jų pažinojo.
Buvusio tremtinio Alfonso Šatiko teigimu, ši Tauragės kapinių vieta ir tarybiniais metais neturėjo karių kapinių statuso, esą šių žmonių ir pokario metais kažkodėl nenorėta laidoti Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse.
– Tai buvo savanoriai, kurie ėjo naikinti Lietuvos nepriklausomybės. Jie – ne kariai, – sakė dešimtį metų tremtinyje praleidęs A. Šatikas.
Tremtinių ir buvusių politinių kalinių tikinimu, su jais niekas nesitarė, koks užrašas ir kokiomis kalbomis bus iškaltas ant statomo paminklo.
Užrašas – dviem kalbomis
Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, paklaustas, ar tikrai senosiose Tauragės kapinėse statomas naujas paminklas sovietų vidaus kariuomenės kariams, patikino, kad nieko apie tai nežino.
– Aš net nemačiau to paminklo, už darbus kapinėse atsakingas mano pavaduotojas, kreipkitės į jį, – „Tauragės žinioms“ sakė meras.
Vicemero Silverijaus Statkaus teigimu, nei jis, nei kas nors kitas iš savivaldybės neliepė darbininkams nugriauti praėjusią savaitę pastatytos paminklo viršūnės, esą už tai atsakingi jo statytojai.
– Paminklas ne naujas, jis tik remontuojamas, – sakė S. Statkus ir patikino, kad nė ant vieno kario kapo nebus iškalta pavardžių. – Iš „Karo paveldo instituto“ sulaukėme šešių užrašo, kurį ketinama iškalti ant paminklo, pasiūlymų. Užrašas bus dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Tris pasiūlymus iš karto atmečiau, iš kitų trijų Taryba išrinks neutraliausią, kad nei iš tos, nei iš kitos pusės nekiltų intrigų, – kalbėjo S. Statkus.
Kiek Rusijos Federacija skiria lėšų kapams sutvarkyti, S. Statkus patikino nežinąs, nes neinformuotas.
Kapų tvarkymo darbus ketinama baigti dar šią savaitę, juos prižiūrėti bus pavesta miesto seniūnijai.
Įrodymas, kad vyko partizaninis pasipriešinimas
Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas sako, kad karių kapai senosiose Tauragės kapinėse nėra paveldo objektas.
– Šioje kapinių vietoje buvo palaidoti sovietų sąjungos vidaus kariuomenės kariai, žuvę partizaninio pasipriešinimo metais – nuo 1944-ųjų iki 1954-ųjų. Šie kariai buvo reikalingi palaikyti tuometiniam režimui. Tai, kad šie žmonės žuvo, yra tiesioginis įrodymas, jog Tauragės apylinkėse vyko partizaninis pasipriešinimas. Taip, ten yra palaidota ir lietuvių, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo E. Mažrimas.
Paveldosaugininko teigimu, nieko nuostabaus, kad Rusijos Federacija rūpinasi buvusių sovietų sąjungos karių kapų sutvarkymu, pagal galiojančius teisės aktus ji tokią teisę turi.
Taryba nusprendė, kad ant paminklo dviem kalbomis – lietuvių ir rusų bus iškaltas užrašas „Tarybiniai kariai, žuvę 1944–1954 metais“.
