Tauragės viešosios bibliotekos vadovas Sigitas Kancevyčius drauge su bičiuliu, buvusiu tauragiškiu Valdu Latoža užsimojo Tauragėje įkurti dar vieną žiniasklaidos priemonę – Tauragės radiją. Nors politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, buvęs šios partijos Tauragės skyriaus pirmininkas ir rajono mero patarėjas S. Kancevyčius neatmeta galimybės kitąmet kandidatuoti į Seimo nario kėdę, tačiau tikina, kad naujoji spalį startuosianti radijo stotis su politika nesusieta. Tik žmonėms burnų neužčiaupsi – neoficialiai kalbama, kad iki rinkimų likus metams naujoji radijo stotis taps „Tvarkos ir teisingumo“ balsu.
Konkursą laimėjo pernai
2010-ųjų spalį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos skelbtą konkursą Tauragėje transliuoti radijo programą 98,2 MHz dažniu su programa „Tauragės radijas“ laimėjo viešoji įstaiga „Šou imperija“. Kaip skelbta konkursui šios viešosios įstaigos pateiktoje paraiškoje, Tauragės radijas būsianti muzikinio-informacinio pobūdžio programa, orientuota į Tauragės apskrities gyventojų aktualijas. Pernai spalį pranešta, kad programą transliuoti planuojama pradėti per 12 mėnesių.
Prireiks penkių darbuotojų
VšĮ „Šou imperija“ vadovas Valdas Latoža, paklaustas apie artimiausius planus, susijusius su Tauragės radiju, nebuvo itin kalbus – kalbėjo labiau abstrakčiai nei konkrečiai.
– Bandom, organizuojam procesus, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Latoža.
„Tauragės žinių“ duomenimis, būsimojo Tauragės radijo šeimininkai šiuo metu intensyviai ieško patalpų, kur galėtų kurti radijo kontorą.
– Visko ieškom, tvarkom dokumentus. Labai daug biurokratinės dokumentacijos. Bet koks judesys atima laiko, – kalbėjo V. Latoža.
„Šou imperijos“ vadovas atskleidė, kad kitas Tauragės radijo veiklos etapas būsiąs darbuotojų paieška. Esą radijo laidoms vesti prireiks daugiausiai penkių kūrybingų žmonių. V. Latožos nuomone, nors radijo profesionalų Tauragėje ir nėra, tačiau Tauragės radijas tenkinsis pirmiausiai tais, kurie nori dirbti žurnalistinį darbą. Esą Tauragėje žurnalistų yra, jie šiokios tokios patirties turi, bus galima juos apmokyti.
Kokias laidas ketina transliuoti Tauragės radijas, V. Latoža neatskleidė, esą tai būsiančios žinių, pokalbių, pramoginio pobūdžio laidos.
Startuoti planuoja spalį
Paklaustas, kokiomis lėšomis kuriamas naujasis radijas, V. Latoža tikino nenorįs to atskleisti.
– Tai bankinės lėšos, paskola normaliai sumai, – sakė V. Latoža.
V. Latoža atmeta bet kokias Tauragės radijo sąsajas su politinėmis partijomis ir politikais, šie gandai tesančios legendos.
Tauragės radijo stotis, pasak jos įkūrėjo, išbandyta turėtų būti jau rugsėjį, o klausytojai ją išgirsiantys spalio pradžioje.
Patvirtintas kandidatu į Seimo narius
Vienas Tauragės radijo akcininkų – buvęs Tauragės mero patarėjas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, Tauragės viešosios bibliotekos direktorius S. Kancevyčius tikina, kad naujasis radijas bus apolitiška žiniasklaidos priemonė.
– Žinau, kad siejimo su politika neišvengsim. Dėl Kęsto Komskio neturiu ką komentuoti, o aš pats jau nebe politikas, – „Tauragės žinioms“ sakė S. Kancevyčius, paklaustas, kiek su Tauragės radijo atsiradimu gali būti susijęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, Seimo narys, buvęs Pagėgių meras K. Komskis.
Tačiau S. Kancevyčius neslepia, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ jį patvirtino šios partijos kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Tauragės rinkimų apygardoje. Rinkimai į Seimą turėtų vykti kitų metų rugsėjį.
– Dar nesu tvirtai apsisprendęs, iki rugsėjo pabaigos turiu informuoti partiją, ar sutinku likti kandidatu. Kol kas aš Tauragėje vienintelis partijos kandidatas į Seimą, – sakė S. Kancevyčius.
S. Kancevyčius atvirauja, kad artėjantys Seimo rinkimai bus palankūs naujajai radijo stočiai – radijas iš to galėsiąs nemažai uždirbti.
Korespondentams – minimalios algos
S. Kancevyčius tikina, kad steigti radiją buvo sena jo svajonė. Esą jis ketina vesti laidas, planuoja kurti savo autorinę kultūrinę laidą. Radijo programos tinklelis priklausysiąs nuo suburto kolektyvo.
– Jei pavyks suburti profesionalų kolektyvą, laidos bus aukštesnio lygio, galbūt tiriamosios. Jei ne, darbuotojus mokysim, – pradėti radijo darbą spalį planuoja pats S. Kancevyčius, tam tikslui jis išeis atostogų.
Paklaustas, ar naujasis darbas netrukdys dabartinėms jo pareigoms – vadovavimui Tauragės bibliotekai, S. Kancevyčius įsitikinęs, kad ne.
Jo teigimu, radijo korespondentams bent pirmuosius tris darbo mėnesius ketinama mokėti minimalius atlyginimus. Netrukus planuojami statyti siųstuvai, transliuosiantys radijo programą 18 km spinduliu.
S. Kancevyčius neatskleidžia, nei kuris bankas Tauragės radijui teikia paskolą, nei kokio ji dydžio. Neoficialiai kalbama, kad radijo programa jos steigėjams atsieis mažiausiai 200 tūkstančių litų. Paskolą S. Kancevyčius ir V. Latoža grąžinti ketina per trejus–ketverius metus.
Radijas veikė ir tarybiniais metais
Radijo stotis Tauragės miestui – ne naujiena, tarybiniais metais mieste veikė radijas. Tiesa, jo klausytis buvo galima tik per vadinamuosius radijo taškus, privalomai įrengtus įstaigose ir gyventojų būstuose. Pasak ilgamečio Tauragės paveldo tyrinėtojo Jono Liorančo, jis puikiai pažinojo tuometinį Tauragės radijo laidų vedėją, korespondentą Aleksandrą Morozovą, kraštotyrininką, istoriką, sovietų metais leisto vietos laikraščio „Leniniečių balsas“ bendradarbį.
Koks šio žmogaus likimas, „Tauragės žinioms“ nepavyko sužinoti, žinoma, kad prieš kelerius metus jis sunkiai susirgo ir paliko Tauragę. Tauragės radijo būstinė tuomet buvo įsikūrusi dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje (tarybiniais metais buvo Liepos 21-osios g.), pastate, kur veikė ir „Leniniečių balso“ redakcija.
– Žinau, kad Aleksandras buvo neįtikęs tuometinei valdžiai, nors laidos, kurias jis vedė, ir nebuvo transliuojamos tiesiogiai. Cenzoriai jų įrašus akylai tikrindavo. Apskritai tuometinė Tauragės žiniasklaida buvo cenzūruojama, kontroliuojama, nieko negalėjo laisvai pasakyti, – „Tauragės žinioms“ prisiminė J. Liorančas.
J. Liorančas mena, kad Tauragės radijas nesivaikė, tiksliau, negalėjo vaikytis, sensacijų, daugiausiai informuodavo apie žemės ūkį, turėjo „išlaikyti“ tarybinę liniją.
A. Morozovas yra vadovavęs tuomet dar vidurinei Gaurės mokyklai. J. Liorančo nuomone, bet kurį darbą dirbo sąžiningai, itin nuoširdžiai, gal todėl jo sveikata ir sušlubavo – neatlaikė krūvio.
Į istorinį krašto veidą įrašė savo vardą
Pasak Tauragės krašto muziejaus istoriko Vytauto Mažeikos, Tauragės radijo laidų vedėjas A. Morozovas paliko muziejui dalį savo laidų įrašų.
– Muziejus juos saugo savo archyve, tačiau laidos įrašytos į senas juostas. Niekas nebeturi tokių magnetofonų, kuriais galėtume įrašus perklausyti, – sakė V. Mažeika.
Kiek metų ir kada tiksliai veikė Tauragės radijas, V. Mažeika negalėjo atsakyti. Esą su A. Morozovu labiau bendravo kaip su kraštotyrininku, ypač besidomėjusiu Tauragės krašto istorija – konvencijos pasirašymo sutartimi Požerūnuose, prancūzų rašytojo Onorė de Balzako kelione ir nakvyne Tauragėje.
– Būtent Morozovas „iškniso“, kad Balzakas, keliaudamas per Tauragę, savo mylimajai čia parašė tris laiškus. Mūsų muziejus turi ir saugo Balzako muziejaus Prancūzijoje padėkos už šį istorinį momentą laiško, siųsto Aleksandrui Morozovui, kopiją, – sakė V. Mažeika.
Būtent A. Morozovui pavyko „atkasti“ ir vieno turtingiausių pasaulio žydų – Romano Abramovičiaus kilmės šaknis. Kad jos susijusios su Taurage, aktyviai prabilta prieš pat Tauragės miesto 500-ąjį jubiliejų, kai Tauragės valdžia milijardierių užsimojo į šventę pakviesti.
