Šilalės rajono Didkiemio kaimą pamėgo buvę ir esami Tauragės politikai. Gražiausios Balskų tvenkinio vietos akis bado užtvarais ir užrašais „Privati valda“. Nors Šilalės savivaldybės žinomi tauragiškiai prašo leisti keisti šių sklypų paskirtį, tačiau apie statybų planus Balskų pakrantėje kalba nenoriai. Savo ruožtu kaimyninio rajono aplinkosaugininkai stebisi, kodėl tauragiškiai taip pamėgo Šilalę, ir sako akylai stebėsiantys, kad pastarieji neniokotų gamtos.
Žala gamtai – 3000 litų
Pernai vasarą Didkiemis ūžė ekskavatorių griausmu. Tuomet vietos žiniasklaida skelbė, kad sklypo, priklausančio buvusiam Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo Sigito Baciuškos sūnui Giedriui, jau išgarsėjusiam neteisėta boulingo klubo statyba Jurbarke, teritorijoje taip pat vyksta galimai neteisėta veikla. Šilalės aplinkosaugininkai negailėjo aštrių žodžių G. Baciuškai ir žiniasklaidą tikino, kad sklype šalia Balskų tvenkinio neteisėtai buvo iškirsta apie 80 medžių, iškastas tvenkinys, suniokota Jūros upės pakrantė. Esą pažeidimai labai rimti. Tokius politiko sūnaus veiksmus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vadovas Antanas Leščauskas pavadino akiplėšiškumu.
Šiandien tyrimo rezultatai, pasak A. Leščausko, jau aiškūs. Tiesa, padėtį jie švelnina. Medžiai, aplinkosaugininko teigimu, G. Baciuškos sklype buvo iškirsti teisėtai.
– Leidimo jiems kirsti nereikėjo. Jie buvo seni. Tačiau Giedriui Baciuškai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas už miško paklotės sunaikinimą, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Leščauskas.
Jo teigimu, kasdamas miško gruntą, tauragiškis gamtai padarė per 3000 litų žalą. Be to, G. Baciuškai paskirta 350 litų bauda.
– Mums kelia rūpestį šita teritorija. Ją atidžiai stebime. Nežinau, kodėl tauragiškiai taip pamėgo Balskus, negi nebeturi vietos savo pusėje? – svarstė aplinkosaugininkas.
Baudą sumokėjo
Tačiau atlyginti gamtai padarytos žalos G. Baciuška neskuba.
– Baudą, taip, sumokėjau. Tačiau su žala nesutinku. Manau, kad ji apskaičiuota nepagrįstai. Kad sugadinau pakrantę, sutinku, tačiau kad miško paklotę – ne. Jokios paklotės ten nebuvo, pelkė ten buvo, – įsitikinęs G. Baciuška.
Paklaustas, ką ketina statyti tvarkomame sklype, verslininkas neatskleidė. Tik pasvarstė – gal tik pavėsinę šeimos reikmėms, o gal kurs rekreacinę zoną visuomenei, gal ateityje iš to versis.
– Tiesiog kol kas norėjome sutvarkyti teritoriją, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo G. Baciuška.
Tauragiškis verslininkas, Tauragės ir Jurbarko miestuose įsteigęs boulingo klubus, neslepia, kad jo verslui šiandien nelengva. Esą visą laiką dirbęs nuostolingai nežino, ar sunkmetį išgyventi pavyks.
Į skambučius neatsakė
Greta G. Baciuškos, šalia Balskų tvenkinio, pirmasis poilsio zoną prieš kelerius metus suskubo įsirengti Tauragės rajono meras Pranas Petrošius. Statydamas akivaizdžiai į pirtį panašų pastatą P. Petrošius tuomet viešai skelbė, kad Balskų pakrantėje stato ne pirtelę, o grūdų sandėlį. Keliukas pro mero statinį taip pat, kaip ir G. Baciuškos sklype, užtvertas metaliniu užtvaru. Šalia aptverto statinio pūpso statybininkų vagonėlis.
„Tauragės žinios“ ketino mero paklausti – ar jis planuoja plėsti grūdų sandėlio valdas, galbūt į pirtį panašus žemės ūkio paskirties statinys šiandien oficialiai jau vadinamas kitaip, kodėl užtvertas keliukas, einantis pro sklypą, tačiau P. Petrošius kalbėtis neturėjo laiko. Paprašęs paskambinti vėliau, į „Tauragės žinių“ skambučius nebeatsiliepė.
Sandėlio statyti nenori
Mero P. Petrošiaus kaimynas Didkiemyje – žiemą iš pareigų atsistatydinęs Tauragės meras Robertas Piečia buvo kalbesnis. „Tauragės žinioms“ Šilalės rajono gyventojai atsiuntė keletą nuotraukų, kuriose matyti, kaip R. Piečios sklype darbuojasi Tauragės savivaldybės UAB „Dunokai“ technika. Gyventojams kilo abejonių, ar politikas savivaldybės bendrovės paslaugomis naudojosi teisėtai.
– „Dunokai“ man tik truputį padėjo. Už jų suteiktas paslaugas sumokėjau 250 litų, net čekį turiu išsaugojęs. Žinojau, kad kas nors gali to paklausti, va, jūs ėmėt ir paklausėt, – čekį R. Piečia net atnešė parodyti į redakciją.
Paklaustas, ką statys įsigytame sklype, R. Piečia patikino apie tai dar negalvojęs:
– Kol kas tik išlyginau reljefą, ketinu apsodinti medeliais. Gal ateity ką nors statysiu.
R. Piečios teigimu, šią savaitę gretimų sklypų šalia Balskų tvenkinio savininkai (tarp jų, be R. Piečios, ir Tauragės meras P. Petrošius, G. Baciuška bei grupė kitų tauragiškių) raštu kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybę, kad ši leistų keisti sklypų paskirtį.
– Tik tada galbūt ką nors statyčiau, kad nebūtų jokių sandėlių dokumentuose. Aš taip nenoriu, – „Tauragės žinioms“ sakė buvęs rajono meras.
Į privačias valdas nesikiša
Balskų tvenkinio pakrantėmis besirūpinantys atsakingi Šilalės rajono specialistai sako į privačias valdas nesikišantys ir nesirūpinantys, ar keliukai užtvarais užtverti teisėtai. Didkiemio seniūnas Gintaras Kasnauskas sako kalbėjęs dėl užtvaro su G. Baciuška.
– Ten ne kelias, ten tik takelis, – sakė seniūnas.
Valdininko teigimu, įstatymas nedraudžia gyventojams vaikštinėti Balskų pakrante, žvejoti tvenkinyje, sklypų savininkai neturi teisės drausti prieiti prie vandens. Prie Balskų tvenkinio ši laisva zona siekia 5 metrus.
Šilalės žemėtvarkos skyriaus vadovas Romualdas Bukauskas „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad bendro naudojimo kelių iki valstybinių vandens telkinių užtverti negalima. Tačiau tvenkinio teritorijoje vietiniams gyventojams tokių problemų nekilę.
– Jei užtvaras niekam netrukdo, tai ir problemos nėra, – kalbėjo žemėtvarkininkas.
Prašo keisti paskirtį
Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Gudauskas „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad rugpjūčio 27-ąją gavo grupės tauragiškių prašymą jų valdomą teritoriją greta Balskų tvenkinio priskirti rekreaciniam naudojimui. Prašantieji teigia, kad į pastarąją zoną ketina investuoti. Patenkinus tokį prašymą, reikėtų keisti Šilalės rajono bendrąjį planą.
Paklaustas, ar Šilalės rajono vadovybė nesibaimina, kad viena gražiausių ir poilsiautojų pamėgtų vietų, pakeitus rajono bendrąjį planą ir leidus ten pradėti statybas, netaps turtingųjų vilų rajonu ir eiliniams gyventojams bus sunkiai prieinama, J. Gudauskas pasvarstė, kad visko gali atsitikti.
– Žinoma, negaliu dabar pasakyti, ar prašymas bus patenkintas. Tai jautri vieta. Jų valia prašyti, o mes atsakysime vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais. Net ir patenkinus tokį prašymą, statyboms apribojimai išliktų, – sakė J. Gudauskas.
