Kad nedideliame Tauragės rajono Skaudvilės miestelyje jau ne vienerius metus tarpsta neoficiali dvivaldystė, kad miestelio gyventojai susiskaldę ir susipriešinę, „Tauragės žinioms“ papasakojo patys skaudviliškiai. Kas tas šešėlinis vos 2000 gyventojų skaičiuojančio miestelio vadovas, ilgai spėlioti nereikia. Apie savo kaimyną – Tauragės mero patarėją Arūną Beišį Skaudvilės gyventojai prabyla kaip apie autoritarinio valdymo šalininką, kontroliuojantį ne tik visas šio miestelio biudžetines įstaigas, bet ir iš posto stumiantį ilgametį seniūną Virginijų Būdvytį. Ilgai tylėję, apie savo nuogąstavimus skaudviliškiai šiandien prakalbo atvirai, už anonimiškumo nebesislėpdami.
Į partiją – varomi?
Vienintelis, rengiant šį straipsnį spaudai, savo pavardę pasisakyti atsisakė mero patarėjo Arūno Beišio partietis, Socialdemokratų partijos narys, dirbantis savivaldybės išlaikomoje įstaigoje. Šių eilučių autorę jis patikino, kad gandai apie Skaudvilės dvivaldystę nėra iš piršto laužti. Esą nuversti Skaudvilės seniūną A. Beišys gviešiasi jau seniai, o stoti į pastarąją partiją skaudviliškiai šio žmogaus iniciatyva varomi varu, net autobusais vežami.
– Ir valytojos, ir nėščios moterys verčiamos tapti partijos narėmis, kitaip jos gali netekti darbo, – „Tauragės žinioms“ sakė aukštas pareigas einantis socialdemokratas.
Vyro nuomone, partijos skyriaus nariai supranta, kad tokiu būdu savivaldybę valdantys jų partiečiai siekia išsaugoti užimamus postus, tai yra ruošiasi artėjantiems rinkimams, tačiau garsiai apie tai prabilti nedrįsta.
Vadina „dideliu žmogumi“
– Be Beišio žinios Skaudvilėje ir žibutės nepražysta, – „Tauragės žinioms“ ironiškai kalbėjo prieš pusmetį įkurtos „Skaudvilės krašto“ bendruomenės pirmininkė Daiva Bakšienė.
Skaudvilėje gerai žinoma visuomenės veikėja tikino jaučianti stiprų spaudimą.
– Kai mes kūrėmės, gruodžio mėnesį, girdėjome kalbas, kad Arūnas Beišys įkalbinėja žmones nesijungti prie mūsų. Mūsų bendruomenė Skaudvilėje ilgai buvo Pelenės vietoje. Šiandien turime apie 30 narių, dar keturi nori įstoti į mūsų bendruomenę, tiksliau pereiti iš Arūno Beišio vadovaujamos bendruomenės į mūsų, – sakė D. Bakšienė.
Kaip alternatyva A. Beišio vadovaujamai bendruomenei įkurtos „Skaudvilės krašto“ bendruomenės vadovės teigimu, jos vadovaujamoje bendruomenėje įsiklausoma į visas nuomones. Esą A. Beišio bendruomenės nariai žodžio laisvės neturi. Pasak D. Bakšienės, jai teko girdėti, kaip skaudviliškiai A. Beišį vadina „dideliu žmogumi“. „Didelis žmogus“ į nelegalų Skaudvilės sąvartyną leidęs atliekas iš gaisravietės vežti, esą jei šio žmogaus atsiklausei ir jo leidimą gavai, kelias tau laisvas.
Pasigenda demokratijos
Atvirai su „Tauragės žiniomis“ kalbėjo ir naujosios „Skaudvilės krašto“ bendruomenės valdybos narys, Skaudvilės pirmosios seniūnijos seniūnaitis Vidas Bičkus. Paklaustas, ką žino apie galimus A. Beišio planus tapti Skaudvilės seniūnu, V. Bičkus neslėpė, ką girdėjo.
– Tie gandai labai seni. Tik kiek anksčiau į seniūno postą ketinta sodinti kitą žmogų – savą jaunuolį. Be to, kai dar dirbau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, buvo svarstytas klausimas dėl antros Skaudvilės seniūnijos įkūrimo. Tada skaičiuota, kad jos įsteigimas kainuotų 400 tūkstančių litų, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo V. Bičkus.
V. Bičkaus nuomone, nors jau dvidešimtį metų gyvename laisvoje šalyje, tačiau demokratijos joje nėra.
– Ne tik pas mus, Tauragėje, jos nėra, demokratijos šiandien nėra visoje Lietuvoje, – įsitikinęs Liberalų ir centro sąjungai priklausantis V. Bičkus.
Politikas svarsto trauktis iš aktyvios politinės veiklos.
Nenori turėti reikalų
Vienuolika metų Skaudvilės nuovados viršininku dirbęs Rolandas Liutkus, paklaustas, ar girdėjo gandus apie galimus A. Beišio planus nuversti Skaudvilės seniūną, atsakė:
– Jis jau seniai to nori ir seniūnui kenkia. Jei Beišys taptų Skaudvilės seniūnu, aš turėčiau užsiregistruoti kitoj seniūnijoj, kad su juo jokių reikalų neturėčiau. Nenoriu apie Arūną kalbėti. Jis nemėgstamas nuo tų laikų, kai dar buvo kolūkio pirmininkas. Kaip manote, kodėl Skaudvilėje įsikūrė antra bendruomenė?
Įžvelgia autoritarinio valdymo požymių
Už savo miestelio ateitį sergantis prisipažino iš vietos verslo pasitraukęs skaudviliškis Rimantas Dalinkevičius. Šiandien, pasak jo, Skaudvilėje beliko vos 2000 gyventojų. Ne taip seniai miestelyje jų šurmuliavo mažiausiai tūkstančiu daugiau.
– Nerasi šeimos, iš kurios niekas nebūtų į užsienį emigravęs, – kalbėjo R. Dalinkevičius.
Liko, pasak skaudviliškio, keletas prekybininkų, pensininkai ir biudžetininkai. Šie esą bijo prarasti darbą, tyliai pasišnibžda ir tiek, garsiai apie skaudulius nekalba.
R. Dalinkevičius sako girdėjęs, kad A. Beišio vadovaujamai bendruomenei iš savivaldybės biudžeto buvo skirta ne viena dešimtis tūkstančių litų patalpoms remontuoti.
– Ar nuo to miestui geriau? O jei tuos pinigus pačiam miestui būtų skyrę? Įžvelgiu čia autoritarinio valdymo požymių. Dabar rajono valdžia socialdemokratų ir „tvarkiečių“ rankose, – sakė R. Dalinkevičius.
Kas bus, nežino
Trylika metų Skaudvilės seniūnijai vadovaujantis Virginijus Būdvytis, paklaustas, ar niekas jam nesiūlė palikti posto, atsakė negalįs komentuoti.
– Negaliu į kalbas reaguoti, nes turiu darbų. Įvairių gandų vaikšto. Niekas man kol kas kito darbo nesiūlė, tačiau kaip bus ateity, kas gali žinoti, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Būdvytis.
Niekada nesako „Niekada“
Paklaustas, ar ketina tapti Skaudvilės seniūnu, A. Beišys „Tauragės žinioms“ atsakė:
– Niekada nesakyk niekada. Bet aš 2007 metais, kai vėl tapau Tarybos nariu, seniūnui Virginijui Būdvyčiui pažadėjau, kad į jo kėdę niekada nesėsiu. Aš žodžio visada laikausi.
Tačiau mero patarėjas pritaria naujų seniūnijų kūrimui.
– Buvo kalba, kad reikėtų seniūnijas smulkinti, kad jos būtų arčiau gyventojų. Tame tarpe būtų ir Skaudvilė. Tam aš pritariu visiškai, – sakė A. Beišys.
Mero patarėjas, apie kurio charakterį sklando įvairių pasakojimų, pripažįsta esąs bjauraus būdo, tačiau su tuo, kad būtent jis supriešino Skaudvilės žmones, nesutinka.
– Nemėgstu teisintis, tačiau suskaldęs Skaudvilės bendruomenę nesijaučiu, nors pritariu, kad ji susiskaldžiusi. Čia įžvelgiu politinius motyvus. Kai kurios partijos, numanydamos, kad artėjančiuose rinkimuose gali nekaip pasirodyti, sukūrė alternatyvią bendruomenę. Man labai keista, kad į šią istoriją labai aktyviai įsikišo ir bažnyčia, Skaudvilės klebonas, – A. Beišio teigimu, klebonas bažnyčioje Kalėdų ir Velykų progomis miestelio gyventojus sveikino tik „Skaudvilės krašto“ bendruomenės vardu.
Paklaustas, ar verčia skaudviliškius stoti į Socialdemokratų partiją, A. Beišys atsakė:
– Aš pirmą kartą girdžiu, kad būtų kas nors prievartaujama stoti į partiją. Mes žmones kviečiame taip, kaip ir kiekviena partija. Argi verčiamas į bažnyčią nueisi melstis?
Arūnas Beišys patikino 2011-aisiais į savivaldybės Tarybą kandidatuosiantis, tačiau mero posto nesieksiantis.
