Tauragės krašto raudonojo „Ugnies“ choro generolas Liudas Mikalauskas praėjusią savaitę dalyvavo tiesioginėje konferencijoje, kurioje atsakinėjo į choro gerbėjų klausimus, komentavo „Chorų karų“ žiūrovų pastabas ir pasiūlymus. Tiesioginę konferenciją surengė Jurbarko rajono laikraštis „Jurbarko šviesa“.
Vienas konferencijos dalyvių Liudo Mikalausko klausė, ką jis padarė Edmundo Seiliaus žmonai Kristina Zmailaitei, kad šis taip nemėgsta Liudo. L. Mikalauskas, atsakydamas į klausimą, pašmaikštavo: „Nieko blogo. Yra taip, kaip yra, mes visi esame kolegos. Su Kristina ir Edmundu tenka bendrauti ne tik koncertinėje, bet ir teatrinėje veikloje. Ch. Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta“ aš vaidinu kunigą, kuris duoda Džiuljetai (Zmailaitei) nuodų, gal dėl to E. Seilius ir pyksta...“
Panašus klausimas kilo ir kitam konferencijos dalyviui: „Seilius taip priešiškai nusiteikęs, kada ir kur su juo susikirtot?“ Šį kartą choro generolas atsakė rimtai: „Vienintelis mūsų susikirtimas buvo „Triumfo arkoje“, kai teko konkuruoti dėl pirmos vietos. Vėliau tikrai draugiškai bendravome ir koncertinėje, ir teatrinėje veikloje. Manau, kad tai tęsis ir toliau, visgi didžiausia problema, kad nesutampa mūsų žmogiškas požiūris į šį projektą. Aš būčiau žymiai geranoriškesnis kolektyvams, juolab ir pats pernai matė, kaip šitiems jauniems žmonėms, nesusidūrusiems su profesionalia muzika, sunku dalyvauti kūrybiniame darbe“.
„Norėjau paklausti, kuris choras, be Ugninio, Jums patinka labiausiai?“ – teiravosi projekto žiūrovas. Liudas atsakė, kad šiuo metu gyvena Kaune ir jau seniai draugiškai bendrauja su Danguole Beinaryte, tad morališkai palaiko Kauną. „Su Danguole nuo pat pradžių norėjome susirungti finale, tikiuosi, kad taip ir įvyks“, – kovingai atsakė L. Mikalauskas.
Klausta ir apie tai, kaip choras išsirenka kūrinius. „Kūrinius pradžioje rinkome visas kolektyvas bendrai, diskutavome galimus variantus, tačiau iš galybės išdiskutuotų dalykų galutinį variantą pasirinkdavau aš. Pastaruoju metu ypatingą dėmesį kreipiu ir į choro nuomonę, kartais ji būna intensyvesnė, kartais – pasyvesnė, tačiau stengiuosi, kad būtų visiems malonu dalyvauti tame, ką kuriame“, – atsakė choro lyderis.
Konferencijos dalyviai ne kartą bandė prikišti choro generolui dėl neva netinkamai pasirinktų dainų. Liudas į priekaištus atsakė: „Jeigu Tauragė būtų išsiugdžiusi džiazo dainininką ir jis būtų tapęs choro generolu, turėtumėte džiazinės krypties chorą. Išsiugdėte mane kaip sceninio žanro atlikėją, todėl tokia yra mano kryptis. Kaip niekas kitas mūsų kolektyvas dainavo įvairų žanrą – miuziklai, atgimimo dainos, operetė, „My way“. Šį kartą atliksime taip pat ne „operos“ kūrinį, o dainuojamąją poeziją. Ankstesniuose pasirodymuose operos žanro beveik nebuvo. Mano, kaip operos solisto, maniera, stilius įneša į pasirodymus tokią spalvą. Tai kryptis, kurią suprantu, moku paruošti ir kurią kolektyvas gali padaryti. Nuoširdžiai atsiprašau, bet tokios muzikos, kurią ruošė Lapatinsko ar Augustės choras, aš nežinau ir negaliu atsirinkti, kuris kūrinys geras ir kuris blogas“.
Praėjusio sekmadienio „Chorų karų“ tema buvo žanrų įvairovė. Tauragės krašto „Ugnies“ choras šią temą atspindėjo atlikdamas Vytauto Kernagio kūrinį „Šaukiu aš tautą“. Jausmingas pasirodymas nepaliko abejingų ir raudonasis choras buvo gerai įvertintas tiek komisijos narių, tiek projekto žiūrovų bei išvengė nesėkmingos lemties – liko trečias, už nugaros palikęs Vilniaus tarptautinį chorą.
Ateinantį sekmadienį likę keturi chorai privalės atlikti nebe po vieną, o po du kūrinius: vieną jau girdėtą, antrą – naują. Tauragės krašto choras planuoja dainuoti visiems gerai žinomą ištrauką iš Endriaus Loido Vėberio kūrinio „Jesus Christ superstar“.