Lietuvoje nuo savižudybių per metus miršta daugiau žmonių nei per eismo įvykius. Apie tai, kaip atpažinti savižudybės riziką, ką daryti norint padėti ir kur kreiptis pagalbos, kalbama tris dienas trunkančiuose mokymuose Tauragės savivaldybėje, kuriuos veda psichologas Saidas Dadaševas. Jis įsitikinęs: būtina visuomenėje daugiau kalbėti apie šią problemą bei netylėti žmonėms, kenčiantiems skausmą ar galvojantiems apie savižudybę, ir nebijoti kreiptis pagalbos.
Šią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje vyko savižudybių prevencijos mokymai. Juos veda mokslų daktaras, klinikinis psichologas, Lietuvos suicidologų sąjungos narys Saidas Dadaševas. Mokymus finansuoja Rotary klubas, organizuoja Tauragės visuomenės sveikatos biuras.
Užsiėmimų metu lektorius moko, kaip atpažinti savižudybės signalus aplinkoje, kaip į juos reaguoti, kaip kalbėtis (ir ko negalima sakyti) su savižudiškų ketinimų turinčiu žmogumi, kaip pasitelkti profesionalus, artimuosius, kaip suteikti pagalbą šeimai.
Pasak Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovės Daivos Genienės, mokymai vyksta skirtingoms grupėms. Stengiamasi klausytojus grupuoti pagal profesijas, kad būtų labiau pakreipiama, tarkim, medicinos darbuotojams, galbūt kitą kartą – socialiniams darbuotojams. Į mokymus buvo pakviesta apie 100 klausytojų, įskaitant ir nevyriausybines organizacijas. Mokymai vyks ir gruodžio 11–13 dienomis.
O šiandien, pasak jos, dalis laiko skirta algoritmo skaičiavimui. Imamas bazinis algoritmas ir žiūrima, kaip jį pritaikyti mūsų rajono savivaldybei.
– Modelis, kuris tinka Klaipėdai ar Vilniui, visiškai netinka Tauragei. Nes jie turi universitetus, psichologus, savanorius, o mes, deja, negalim to turėti, dėl to skiriasi ir pagalbos būdai. Be to, yra savivaldybės, kurios labai intensyviai įgyvendina savižudybių prevenciją. Kvietėme Kelmės ir Kupiškio savivaldybes pasidalinti patirtimi. Štai Kupiškio savivaldybės patirtis parodė, kad, taikant mokslu pagrįstas priemones, savižudybių skaičių įmanoma sumažinti. Tam reikalingos žinios ir visos visuomenės įsitraukimas. Tokių mokymų rezultatai išmatuojami labai paprastai – juos parodo savižudybių skaičius. 2008 m. Tauragėje jų buvo 28, užpernai – 19, pernai irgi 19. Kiekviena savižudybė paliečia bent 6–8 žmones.
„Tauragės žinioms“ pavyko pakalbinti ir mokymus vedantį S. Dadaševą. Paklaustas, kokia, kalbant apie savižudybes, situacija dabar ir kaip bendrame šalies kontekste atrodo Tauragė, jis sakė:
– 2017 m. Lietuvoje buvo mažiausiai savižudybių nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 748 (arba 26,45 mirtys 100 tūkst. gyventojų). Tarptautiniu mastu Lietuva vis dar yra pirmajame dešimtuke pagal savanoriškų mirčių skaičių. Vis dėlto jau keletą metų iš eilės šią problemą pavyksta po truputį spręsti: pernai 31-oje savivaldybėje savižudybių sumažėjo, o 3-jose – nenusižudė nė vienas žmogus. Tačiau beveik kas trečioje savivaldybėje jų padaugėjo. 8-iose apskrityse, išskyrus Tauragės ir Telšių, savižudybių rodikliai sumažėjo. Tauragės apskrityje pernai buvo 42 savižudybės 100-ui tūkst. gyventojų.
Pastaraisiais metais, pasak jo, savižudybių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu, tai reiškia, kad kažką darome daug geriau. Kodėl būtent taip yra, sunku pasakyti, tam reikėtų detalesnių tyrimų. Tačiau galime daryti prielaidą: šiai problemai imta skirti kur kas daugiau dėmesio, kuriama nacionalinė savižudybių prevencijos programa, regionuose kuriami reagavimo į savižudybių riziką algoritmai, tad tikrai visuomenėje yra daugiau sutelktumo, noro ir bendradarbiavimo sprendžiant šią problemą, be to, žinom, kad žmonės daugiau kreipiasi pagalbos. Per pastaruosius keletą metų labai padaugėjo žmonių, kurie kreipiasi pagalbos į specialistus. Tai galbūt rodo, kad žmonės labiau rūpinasi savimi. Mokymų nauda S. Dadaševas neabejoja:
– Manau, kad jie išties padeda: vadinamųjų vartininkų – žmonių, dažnai susiduriančių su savižudybės rizika, mokymai, kaip sureaguoti, kaip pastebėti, kaip suteikti pagalbą, kaip nukreipti į specialistus esant poreikiui – manau, tai būtina dalis, jei norim turėti kokybišką savižudybių prevenciją. Tokius mokymus rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir įvairūs specialistai, dirbantys šioje srityje. Manau, kad vienas iš labai svarbių aspektų norint, kad savižudybių būtų mažiau – kuo daugiau žmonių turi žinoti, kaip padėti, kaip sustabdyti tą kelią iki savižudybės, o tai per mokymus ir stengiamės aptarti.
Paprašytas pakomentuoti žiniasklaidos vaidmenį savižudybių prevencijai, draudimus rašyti apie jas, psichologas sakė:
– Kalbėti apie savižudybes labai svarbu, ir žiniasklaida gali turėti teigiamą poveikį, svarbu kalbėti atsakingai. 2016 m. vasario mėnesį yra priimti papildomi Žurnalistų etikos kodekso straipsniai – 40, 41 ir 42. Juos vertinu labai palankiai. Tačiau šį rugsėjį buvo įteisintas dar ir naujas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, kurį, manau, reikia keisti. Jis iš tiesų iš esmės uždraudžia kalbėjimą apie savižudybes, o tai nėra tinkama prevencinė priemonė. Tokiu būdu praktiškai nebegalima kalbėti apie savižudybes, tad tampa labai sunku teigiamai ir atsakingai spręsti tą problemą. Būtų prasminga pakeisti tas pataisas.
