38-erių Juditos Kanitauskienės ir 30-metės Janos Urbonienės kalėdinių puošmenų, pintų iš žalių ir baltų vytelių, paroda, šiuo metu eksponuojama Tauragės krašto muziejuje, nepalieka abejingų. Ši paroda penkerius metus pynimą iš vytelių propaguojančioms menininkėms antroji ir panašu, kad liautis jos neketina.
Norėjo praskaidrinti kasdienybę
Menininkės pusseserės Judita ir Jana „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad vytelių pynimo ėmėsi, kai augino vaikus.
– Nors auginant vaikus laiko, atrodo, trūksta, bet tuo pačiu metu norisi ir kažkokio užsiėmimo. Kadangi mano anyta tautodailininkė Regina Poškienė jau seniau domėjosi vytelių pynimu, tai užkrėtė ir mus su pussesere, – pasakojo ponia Judita.
Nors R. Poškienė savo gaminius pina iš džiovintų vytelių, pusseserės labiau pamėgo rankdarbius iš žalių vytelių.
Moterys tikina – nors pynimas iš vytelių nelengvas darbas, dažnai įskausta rankas, kai kurie jų norimi įgyvendinti kūriniai tampa tikrais išbandymais, tačiau jei tai darai nespaudžiamas laiko ir nurodymų, pajunti tikrą atsipalaidavimą.
– Man pynimas – minčių įgyvendinimas. Dažnai tiesiog žiūri į vytelę ir galvoji, kaip galėtum ją įveikti, išlaužti, kurioje vietoje jungsi, dursi. Ypač malonu, kai randu laiko artimų žmonių gimtadienio proga sukurti dovaną savo rankomis, – tikino J. Urbonienė.
Gaminiai reikalauja kantrybės ir sveikatos
Pagrindinė pusseserių dirbinių priemonė – ką tik nuskintos medžių šakelės. Menininkės pasakojo, kad jų hobi gali būti įgyvendinamas tik tam tikru laikotarpiu – nuo maždaug rugsėjo iki gegužės, kai ant medžių šakų pradeda skleistis pirmieji lapeliai.
Dažnai šakas moterys renka kartu su šeimomis, mat jų hobi jau seniai įaugęs į šeimų kasdienybę.
Pusseserės „Tauragės žinias“ tikino, kad po to, kai baigsis parodos lankymo laikas, eksponuoti darbai, nors jų ir nėra mažai, nebus nustumti į kampą.
– Visų pirma kasmet savo pagamintais darbais pasipuošiame namus, daug darbelių dovanojame, kitus bus galima įsigyti. Turėti amatą visada apsimoka. Kartais pasinaudoju savo sugebėjimu ir gimtadienio proga vietoj to, kad pirkčiau dovaną, kažką nupinu, – atskleidė J. Kanitauskienė.
Tačiau menininkės labiausiai vertina tai, kad jų laisvalaikio praleidimo būdas išsaugojo senolių tradicijas ir papročius bei reikalauja laiko, praleisto gamtoje.
Moterys patarė, kad tokius dirbinius anksčiau ar vėliau išmoktų pagaminti ir visi susidomėjusieji, tačiau reikia daug daug kantrybės ir sveikatos.