Vis dažniau plepėdamos moterys viena kitos pasiteirauja – „Ar kepi duoną?“ Panašu, kad duonos kepimo manija apsėdo ir modernius, ir tradicinius lietuviškus namus. Naujoves mėgstančios šeimininkės greitai „pagavo“ naminės duonos kepimo subtilybes. Įvedus į populiariausią internetinę paieškų sistemą žodžius „naminė duona“, pasipila neįtikėčiausių receptų kruša: su kmynais, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, sėmenimis, sezamo sėklomis, medumi, kviečių gemalais, riešutais ir dar daugybė kitų.
Vertina kokybę
Kepančių naminę duoną toli ieškoti nereikėjo. „Tauragės žinių“ kolektyve – trys moterys, kurių namai savaitgaliais pakvimpa šviežios duonos aromatu.
Bene ilgiausiai – apie pusmetį duoną namuose kepa „Tauragės žinių“ vadybininkė Alina. Mergina pastebėjo, kad vis daugiau jos pažįstamų pradėjo kalbėti apie naminės duonos kepimą, tad susidomėjo ir ji.
– Paprašiau draugės raugo. Tikriausiai visi žino, kad raugas keliauja iš rankų į rankas – jį pasigaminti nelengva. Draugė su malonumu man jo paliko. Pamenu, pirmoji mano duona prisvilo – kepiau per aukštoje temperatūroje ir per ilgai. Šiaip ne taip apipjaustėm plutelę ir suvalgėm – labai norėjom paragauti. Dabar kiekvieną sekmadienio rytą namai pakvimpa duona, – pasakojo Alina.
Bene įspūdingiausia Alinos kepta duona – su svogūnais ir kmynais, nors populiariausia ir greičiausiai išgraibstoma namuose – tradicinė duona su saulėgrąžomis ir kitomis sėklomis.
Alina teigė duoną kepanti todėl, kad nepasitiki duonos gamintojais.
– Kai kepu pati, žinau, ką įdėjau, žinau, kad tai kokybiški produktai, – tikino mergina.
Kadangi Alinai patinka kulinarija, duonos kepimas, pasak jos, – tikras malonumas. Iš vakaro tereikia užmaišyti tešlą, supilti į skardą, per naktį tešla pakyla, ryte – šauti ją į orkaitę ir po valandos jau galima mėgautis naminės duonos riekele.
Kvepiantis duona rytas – tobulas
Pasak kolegės Virginijos, duonos kepimas savaitgaliais tapo laukiamu jos ritualu.
– Tešlą duonai užmaišau šeštadienio vakarą, o kepu ryte, kai šeima dar miega. Tokį sekmadienio rytą galėčiau pavadinti tobulu – ramybė, tyla, kvapas... – sako Virginija. – Pašaunu duoną į orkaitę ir atgal į lovą. Gurkšnoju kavą, skaitau žurnalą, o tuo metu namai prisipildo duonos aromato. Atrodo, visi rūpesčiai nutolsta.
Skaniausia Virginijai vaisių duona. Į ją deda džiovintų slyvų, abrikosų, datulių, riešutų. Tokia duona atstoja desertą – yra gardi ir soti.
Virginija patikino, jog per Kūčias ir kitas šventes jų namuose ant šventinio stalo bus ir naminės duonos.
Duona grįžta į namus
Laikraščio redaktorė Ramunė, nors ir ne stačia galva, tačiau taip pat užsikrėtė duonos kepimo liga. Raugo ji gavo ne iš ko kito, o iš Alinos.
– Redakcijoje visi ėmė kalbėti, kokia gardi ta naminė duona, todėl nutariau pabandyti. Namuose šią mintį priėmė skeptiškai – namiškiai buvo įsitikinę, kad iškepti duoną – ne juokų darbas. Ir nors iš tiesų tai visai nesunku, tačiau reikalauja tam tikro susikaupimo – duonos kepimas lyg savotiškas ritualas. Visi žinome, kad duona – pagarbos produktas. Džiaugiuosi, kad naminė duona grįžta į mūsų šeimą, pamenu, kai buvau maža, kaime teta krosnyje kepdavo, ypač skani būdavo su lašinukais, pabandžiau ir aš su lašinukais iškepti. Skonis nepakartojamas, – kalbėjo Ramunė.
Naminės duonos receptas
Reikės:
raugo,
1 kg kvietinių miltų,
po 2/3 stiklinės avižinių dribsnių, kviečių sėlenų,linų sėmenų, saulėgrąžų,
3 šaukštų cukraus (mėgstantiems saldesnę duoną – 2/3 stiklinės),
1 l vandens,
3 šaukštelių druskos,
sezamo sėklų,
aliejaus skardelėms ištepti.
Miltus sumaišome su sėklomis, sėlenomis ir avižiniais dribsniais, sukrečiame raugą, sudedame cukrų. Vandenyje ištirpiname druską, supilame į tešlą ir gerai išmaišome mediniu šaukštu. Tešla turi būti tiršta. Atkabiname maždaug trečdalį puslitrinio stiklainio tešlos, uždengiame ir padedame į šaldytuvą. Tai ir bus raugas kitam kartui. Jį rekomenduojama panaudoti per mėnesį.
Aliejumi išteptą skardą apibarstome sezamo sėklomis, sukrečiame tešlą, jos viršų taip pat apibarstome sezamu.
Skardą su duonos tešla laikome šiltai 12 valandų. Per tą laiką duonelė iškils. Šauname ją į šaltą orkaitę, nustatome 190–200 laipsnių temperatūrą ir kepame valandą ar pusantros, kol lengvai apskrus plutelė.
Receptas – šeimininkės kūryba
Duonelės receptas – standartinis. Kiekviena šeimininkė gali „pamandravoti“ – vietoj saulėgrąžų į tešlą berti moliūgų sėklų. Galima kepti ir su rūkytais lašinukais, tada nereikia dėti sėklų.
Jei norėsite paragauti desertinės vaisių duonos, į tešlą dėkite džiovintų vaisių – slyvų, abrikosų, datulių, galima pagardinti graikiniais riešutais, mirkyti vaisių nereikia, tik nuplauti ir susmulkinti.
Į tešlą vietoj sėklų galima įpjaustyti svogūno, įberti kmynų. Taip pat labai skanu. Kam patinka saldžiau, gali berti kiek daugiau cukraus.
Svarbiausia – iš geros draugės gauti duonos raugo ir bent kartą pabandyti savo duonelę iškepti. Atminkite – šį sveiką produktą išsikeps ir tos, kurioms valgio gaminimas ne itin mielas. Šis procesas nereikalauja daug laiko, nereikia pirkti jokių specialių formų, tiks ir tos, kokias jau turite. Be to, labai smagu šį darbą dirbti visiems kartu – pasakojant vaikams, kaip duona patenka ant mūsų stalo.
O kaip gardu paragauti dar šiltą riekelę, užtepus šviežio sviesto. Mmm, net seilės kaupiasi…
