Birutė SLAVINSKIENĖ

Atgimimo aikštėje visu pajėgumu vyksta darbai – įrenginėjamas naujasis fontanas. Žadama, kad naujoji miesto puošmena bus išmani, su spalvotu apšvietimu ir muzika. Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius sako, kad darbai vyksta sparčiai, o tikslas vienas – fontanas turi būti įjungtas gegužės 31-osios vėlų vakarą, miesto šventės metu.

Praėjusį šeštadienį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ tradiciškai prisijungė prie tarptautinės „Muziejų nakties“. Jos metu kiekvienas galėjo rasti būdą smagiai ir turiningai praleisti laiką, nes programoje buvo daug pramogų visiems skoniams: ne tik apžiūrėti ekspozicijas, bet ir dalyvauti ekskursijose, edukacijose, parodose, pasiklausyti muzikinės kompozicijos, „Slemo su ragais Nr. 2“, koncertų ir net pamatyti cirko pasirodymą. „Muziejų naktis“ susidraugavo“ ir su „Menų festu'19", tad visą vakarą Tauragės pilies kiemelyje vyko koncertai – klausytojų neišgąsdino net lietus.

Prezidento gatvėje įsikūręs ir beveik dvejus metus veikęs modernus europietiškas restoranas, pavadinimui panaudojęs tiesiog savo adresą, keičia verslo kryptį ir netgi pavadinimą. Šiandien duris atveriantis restoranas vadinsis „Holivudas“ ir bus, pasak jo savininkų, labiau kasdieniškas, nedideliam miestui tinkamas laisvo stiliaus restoranas.

Planuojama, kad jau kitais metais prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro, kur Akmena įteka į Jūros upę, bus pastatytas apžvalgos bokštas.

Respublikos gatvėje atvėrusi duris kavos studija ne tik žada lepinti kavos gurmanus, bet ir tikisi tapti jaukia susitikimų vieta. Jaukioje minimalistiniu stiliumi įrengtoje kavinėje galima smagiai bendrauti su draugais gardžiuojantis šviežia ir itin kokybiška kava ar gaiviais vaisių gėrimais, skanaujant ledus ar kitus desertus.

Penktąjį gimtadienį pasitinkančios UAB „Šaukštelis“ veiklą drąsiai galima vadinti sėkmės istorija – bendrovei priklausančią kavinę-sušių barą „Šaukštelio studija“, įsikūrusią pačiame miesto centre, tauragiškiai ir miesto svečiai pamėgo jau seniai. Nors verslas klesti, bendrovei vadovaujanti Justina Visockienė sustoti neketina – neseniai ji įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę ir perėmė jos firminę parduotuvę, įsikūrusią tame pačiame pastate. „Nuolatinis judėjimas ir yra viena pagrindinių sėkmės sudedamųjų dalių. Varikliukas turi nuolat suktis. Tik sustok, ir kaip mat pajusi, kad kažką praleidai“, – įsitikinusi ji.

Iš Druskininkų kilusią, o dabar Vilniuje gyvenančią dizainerę Rivą Elmantę prie piešimo sugrąžino trimetis sūnelis, o išgarsino originalios iliustracijos ant marškinėlių. Pirmiausia tai buvo politikų karikatūros, o vienas paskutinių projektų – Lietuvos miestams skirti printai ant marškinėlių. Jau sukurti ir mūsų miestui skirti marškinėliai. Idėjos, sako ji, nesibaigia – kai jau atrodo, kad nebeįmanoma sukurti nieko naujo, išaušta nauja diena ir idėjos vėl puola prie pieštuko.

Tradiciškai turizmo sezonas tęsiasi maždaug devynis mėnesius per metus – nuo kovo iki lapkričio. Tuo laiku žmonės daugiausia linkę keliauti, nors atvyksta jų ir žiemą. Pernai per visus metus Tauragę aplankė kone 15 tūkst. turistų, šiemet, nors praėjo dar tik trys mėnesiai, – jau per 7 tūkst. Akivaizdu, kad Tauragė turistus domina vis labiau, nors daug metų verkėme, esą nieko gražaus nei įdomaus pas mus nėra. Pokalbis su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialiste Agne Vitartaite – apie tai, kiek turistų atvyksta į mūsų kraštą, kuo įdomus žada būti įsibėgėjantis turizmo sezonas.

Nors vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama jau ne pirmi metai, besipiktinančių ja vis dar netrūksta. „Tauragės žinias“ pasiekė Lomiuose gyvenančios moters skundas. Ji su ašaromis pasakoja, kad turi labai daug mokėti už atliekų išvežimą. Moteris yra našlė, gyvena viena nuosavame namuke, o mokėti turi 42 eurus – už 24 konteinerius. Ji sako tiek šiukšlių tikrai neišmetanti. Moteriai keista, kad dvi jos kaimynės, irgi tokiuose pačiuose nuosavuose namuose gyvenančios našlės, moka kur kas mažiau – tik po 20 eurų.   

„Žmogų šiurpuliais nukratančiai staugia garo laivų sirenos Kauno prieplaukoje, spjaudo tamsių dūmų kamuolius į žydrą padangę, keleiviai skuba lipti ant denio. Bėgioja sušilę upeiviai. Sparnuotas garlaivis atsipalaiduoja nuo kranto, šnypščia garas, poros trejeto nosinaičių mostagavimas ore, gal viena antra ašara pagal vandenimis išplaukiančių keleivių senas tradicijas, ir garlaivis puškuodamas dingsta Nemuno vingiuose“, – taip 1939 m. balandžio 2 dieną rašė Kauno savaitraštis „Diena“. Tada žurnalistus viliojo ne tik vaizdai, bet ir galimybė pabendrauti su laivų įgulomis, kurios save laikė niekuo ne prastesnėmis už jūreivius. Jos noriai papasakodavo įvairių mitų ir legendų apie Nemuną, nepagailėdavo paslapčių ir lobių ieškotojams. Dar daugiau įdomių dalykų apie Nemuną sužinosite, jei  atsiversite tauragiškio istoriko Gedimino Kasparavičiaus, dabar gyvenančio Kaune ir dirbančio istorinėje Prezidentūroje, knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 m.“, neseniai pristatytą Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje.