Prieš gerą mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė, kad norint geresnių ugdymosi pasiekimų būtina sutarti dėl nulinės tolerancijos pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties ir siūlo leisti tėvams pateisinti 4–9 pamokas per mėnesį. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas leisti tėvams pateisinti 5 dienas per mėnesį švietimiečiams kelia šoką – juk tai ketvirtadalis ugdymo laiko. O piktnaudžiaujančių tėvų, lengva ranka teisinančių be rimtos priežasties praleidžiamas vaiko pamokas, yra ir bus. Kai kurios mokyklos dėl lankomumo problemų neturi ir baiminasi, kad naujieji pakeitimai išderins nusistovėjusią mokyklų vidaus tvarką.
Penktadalis praleistų pamokų – nepateisintos
Ministrė J. Šiugždinienė švietimo bendruomenės atstovams pristatė siūlymus dėl pamokų lankomumo gerinimo ir aptarė tolimesnius veiksmus.
„Daug dėmesio skiriame ugdymo kokybei stiprinti, tačiau kalbantis su mokyklų vadovais, pedagogais išryškėjo opi problema, kuriai įveikti neužtenka tik pedagogų pastangų. Jos neišsprendus sunku tikėtis didesnės ugdymo kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų. Turi įsivyrauti nulinė tolerancija pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. Kalbame apie lankomumą, tačiau iš tiesų spendžiame ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemas. Nepagerinsime vaikų ugdymo rezultatų, kol mokiniai neatsakingai praleidinės pamokas“, – teigė ministrė.
Ministerija pateikė ir gąsdinančius skaičius – iš 15 savivaldybių surinkti pastarųjų 6 mėnesių elektroninių dienynų duomenys rodo, kad 20 proc. praleistų pamokų – nepateisintos. Vidutiniškai vienas mokinys per šį laikotarpį praleido 60 pamokų, t.y. daugiau nei dvi savaites.
Pasak ministrės, būtina nacionaliniu mastu nustatyti aiškią tvarką, pagal kurią mokyklų bendruomenės atnaujins savo vidaus taisykles, mokymo sutartis ir ras kitus joms svarbius sutarimus dėl lankomumo, dėl vaiko teisės mokytis užtikrinimo.
Siūloma papildyti Švietimo įstatymą nuostata, įpareigojančia mokyklą informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Įstatymas įpareigotų švietimo ministrą patvirtinti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarką, kurioje būtų reglamentuota, kiek pamokų gali pateisinti tėvai, o nuo kada galioja tik informacija iš e-sveikatos sistemos. Tėvams kelis kartus pažeidus tvarką mokyklos Vaiko gerovės komisija kreiptųsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Pasak J. Šiugždinienės, planuojama, kad tėvai galėtų pateisinti nuo 4 iki 9 pamokų per mėnesį.
Mokyklos turi aiškintis priežastis
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė įsitikinusi, kad ir be jokių tyrimų aišku, jog pamokų nelankymas koreliuoja su mokinio rezultatais.
– Praleidžiama nemažai pamokų. Priežastys įvairios – nuo ligos iki tiesiog tėvų pateisinimų dėl įvairių priežasčių, kurių tėvai neprivalo nurodyti, – teigė vedėja, akcentavusi, kad tėvai turi užtikrinti vaikų pamokų lankomumą.
Paklausta, ar pritaria švietimo ministrės siūlymui griežtinti pamokų nelankymo pateisinimą, J. Veisienė vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.
– Griežtinimo negalima taikyti visiems tėvams. Bet reikia akcentuoti, kad vaikai privalo lankyti, o mokyklos turi aiškintis priežastis, jei tėvai jų aiškiai nenurodo, – akcentavo vedėja.
Pasak vedėjos, problemos dėl nelankymo paaštrėja, kai atsiranda ugdymo spragų, o mokykla turi sudaryti sąlygas tas spragas užpildyti.
– Mokytojai turi papildomai dirbti po pamokų, turi būti skiriamos konsultacijos. Suprantama, jei vaikas sirgo, o jei atostogavo? – teigė J. Veisienė.
Pasigenda aiškių algoritmų
Pasak „Šaltinio“ progimnazijos direktorės Jūratės Lazdauskienės, praėjusią savaitę mokyklų asociacijų, profsąjungų atstovai svarstė ministerijos siūlymus ir teikė savo pastebėjimus.
– Mano nuomone, ne griežtinti reikėtų pamokų lankymą, o laikytis to, kas numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Jame aiškiai parašyta, kas gresia tėvams, jei vaikas iki 16 metų nelanko mokyklos, – teigė direktorė. – Mano ir kolegų, su kuriais diskutavome šiuo klausimu, nuomone, reikia įveiklinti galiojančius įstatymus.
Nors tėvų atsakomybė už pamokų nelankymą apibrėžta įstatymu, jis nevykdomas.
– Todėl, kad nėra konkrečių algoritmų, kada mokykla, padariusi viską sprendžiant problemą, turi kreiptis, galų gale kur turi kreiptis – į savivaldybės vaiko gerovės komisiją, vaikų teisių tarnybą, – neaiškumus vardijo direktorė.
Direktorė abejoja, ar pakeis situaciją dar viena sukurta nauja tvarka, kai tų tvarkų ir taip labai daug, ir svarsto, kad gal pakaktų tik aiškių algoritmų.
Planuojami pokyčiai mokykloje gali sukelti didesnių problemų, nes dalis mokyklų, kaip ir „Šaltinis“, anot J. Lazdauskienės, dėl lankomumo problemų neturi, sistema veikia kur kas geriau nei bando nustatyti ministerija.
– Mes netgi ne prieš 5 dienas per metus leisti išsivežti vaikus. Bet ne 5 dienas per mėnesį ir po to dangstytis liga. Tai bus nauja terpė tėvams piktnaudžiauti. Mūsų mokykloje nueitas tikrai nelengvas kelias iki susitarimų, kad veiktų taisyklės. Ilgai ginčijomės su tėveliais dėl vaikų išsivežimo į užsienį. Buvo pradėję vežtis ir du, tris kartus per metus. Atsirado išvažiuojančių ir mėnesiams, kai tėvai galėjo dirbti užsienyje nuotoliu, – pasakojo direktorė. – Mes įpratę „visiems ant kulnų lipti“ – esame susitarę su tėvais, kad informuotų iš karto, kai vaikas neateina į mokyklą.
Penkios praleistos dienos per mėnesį – nenormalu
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė pasiūlymą, kad tėvai galėtų pateisinti praleistas penkias dienas per mėnesį.
– Tai būtų 25–27 proc. viso ugdymo proceso. Tai yra visiškai nenormalu. Įsivaizduokit, ketvirtadalį laiko leisti teisinti tėvams, kai neaišku, ar vaikas tikrai serga, – teigė direktorė. – Kai kurie tėvai piktnaudžiauja. Jei leis tėvams pateisinti penkias dienas iš eilės, dar prijungi savaitgalį, jau Turkijoje ir atbuvai.
Praleidus pamokas, pasak direktorės, mokiniams turi būti teikiamos papildomos konsultacijos, skiriamas laikas atsiskaityti.
– Ir niekas negalvoja apie didėjantį mokytojų krūvį. Mokytojai ne guminiai, neištemps nei savęs, nei paros valandų, – piktinosi pašnekovė.
Jaučiasi įkaitai
Pasak direktorės, mokyklų atstovai siūlė, kad gydymo įstaigos būtų sujungtos su kuria nors mokyklų sistema – mokinių registru ar TAMO – kad būtų galima matyti vaikų apsilankymus pas gydytoją. Kaip darbuotojų nedarbingumą mato vadovai, taip mokyklos galėtų matyti ir mokinių apsilankymus pas medikus.
Nesutinka direktorė ir su pastaba, kad gydytojai esą negali atskleisti asmens duomenų.
– Bet diagnozės mes ir neprašome. Būtų patvirtintas faktas, kad vaikas lankosi pas gydytoją. Bet tada gydytojai šaukia, taip girdėjome, kad labai daug pas juos eis pacientų. Kai nesusitariama ministerijų lygmenyje, mes esame įkaitai, – teigė direktorė.
Kol kas laukiama, ar į pedagogų pastabas bus atsižvelgta.
– Ir jei bus įvestas penkių dienų per mėnesį limitas, bus katastrofa, nesužiūrėsime, nes neturime teisės klausti, prašyti informacijos, – teigė J. Lazdauskienė.
Pasigendama pagalbos
„Šaltinio“ progimnazijos direktorė sako, kad pagalbos sprendžiant problemas iš vaikų teisių gynėjų paprastai nesulaukiama.
– Susiduriame su atsirašinėjimu arba neatrašymu. Praneši, lauki ir nežinai, ar bus tėvams skirta kokia bauda. Jie atsako, kad neprivalo teikti atsakymo arba dažnai jiems atrodo, kad mokykla ne viską padaro. Kiek teko susidurti, tiesa, ne dėl lankomumo, tai vaikų teisių tarnyba nebaudžia tėvų, policija iš viso nesikiša, – teigė direktorė
Situaciją pakomentavo Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė. Pasak vedėjos, tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko teisę į mokslą bei aktyviai dalyvauti jo ugdymo procese – kasdien domėtis, kaip vaikui sekasi mokytis, bei pasirūpinti, kad jis be svarbios priežasties nepraleistų pamokų.
Pasitaiko atvejų, kai mokyklų atstovai kreipiasi į vaiko teisių gynėjus dėl vaikų dažnai ir reguliariai praleidinėjamų pamokų, dėl to prastėjančių mokslo pasiekimų. Įprastai, reaguodami į tokią informaciją, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, kalbasi su vaiku bei jo tėvais, aiškinasi ugdymosi problemų priežastis ir kartu ieško geriausių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus – pavyzdžiui, jeigu vaikas į mokyklą neina labai ilgą laiką arba praleidžia itin daug pamokų, kai jo teisė į mokslą yra neužtikrinama pakartotinai, tėvams gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad atvejai, kai iš mokyklų sulaukia informacijos dėl mokyklos nelankymo, dažnai praleidinėjamų pamokų ir kitų vaiko problemų ugdymo įstaigose, nėra dažni.
Šiemet – jau 8 pranešimai
Pasak B. Sragauskienės, per praėjusius metus Tauragės rajone gauti 5 tokio pobūdžio pranešimai, o šiemet sulaukta jau 8. Išsiaiškinus vaikų ugdymo įstaigos nelankymo aplinkybes administracinė atsakomybė šiais metais pritaikyta 3 atvejais. O siekiant nepažeisti vaiko ir jo šeimos narių asmens duomenų informacija mokykloms dėl pritaikytos administracinės atsakomybės neperduodama.
Vedėja akcentavo, kad norint tokių atvejų išvengti svarbus ne tik vaiko teisių gynėjų, bet ir kitų vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų susitelkimas. Vaiko teisių gynėjai teigia nuolat bendraujantys ne tik su tėvais įvairiuose susitikimuose, bet ir su ugdymo įstaigų, savivaldybės, Šeimos gerovės centro, Visuomenės sveikatos biuro bei kt. atstovais. Stengiamasi kaip įmanoma dažniau, esant poreikiui, organizuoti tarpžinybinius pasitarimus, kurių metu aptariami aktualūs šių dienų ugdymo įstaigų klausimai bei problemos, ieškoma bei siūloma pagalba šeimoms, kurios susiduria su tėvystės, vaiko ugdymo, auklėjimo ir kitais iššūkiais.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 80 str. už vengimą vaiką leisti į mokyklą arba kliudymą vaikui mokytis tėvams gresia įspėjimas arba bauda nuo 140 eurų iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 280 eurų iki 600 eurų. Tėvams gali būti taikomos ir administracinio poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.
Rykštė – priklausomybė nuo ekranų
Apie priežastis, kodėl vaikai nelanko mokyklos, teiravomės psichologės Eglės Ramanauskaitės. Pasak jos, nelankymo priežastys gali būti labai įvairios. Viena jų – akademinės, t. y. susilpnėjusi motyvacija dėl pasikartojančių mokymosi nesėkmių ir neįgytų mokymosi strategijų. Atsiranda sunkumų vengimas ir vaikas atranda būdą spręsti problemas nuo jų bėgdamas.
Pasak psichologės, gali būti ir socialinės problemos, t. y. nepritapimas prie bendraamžių, patyčios. Draugų, kurie irgi nelanko mokyklos, atradimas ir pritapimas prie jų, vienas kito padrąsinimas leisti laiką „turiningiau“.
Kita priežastis – pedagoginis apleistumas šeimoje, kai tam šeimoje neteikiama tinkamo dėmesio arba teikiama netinkamai. Pavyzdžiui, reikalaujama mokytis, bet šeima gyvena asocialiai, ne itin domisi vaiko mokymusi ir kur jis leidžia laiką pamokų ir ne pamokų metu.
Tačiau šiandien, pasak E. Ramanauskaitės, dažniausiai mokyklos nelankymas susijęs su netinkama vaiko gyvensena ir dėl to susiformuojančiomis priklausomybėmis nuo ekranų. Socialinių tinklų ir IT žaidimų kultūra, stimuliuojanti džiaugsmu vaikų smegenis, sužaloja vaikų vidinę motyvacijos sistemą, t. y. sutrikdo laimės hormono dopamino cirkuliaciją smegenyse. Tuomet kasdieniai gyvenimo dalykai nustoja džiuginti, ką jau bekalbėti apie akademinius iššūkius, kurie reikalauja psichinės ištvermės, protinių pastangų. Priklausomybės nuo ekranų veda prie mokymosi motyvacijos praradimo ir neretai net prie vaikų depresijos, psichologinės ir fizinės apatijos. Kartais vaikams sunku pakilti iš lovos rytais, nes dėmesį įsiurbia telefonas, tad jie taip ir praleidinėja pamokas, kai tėvai jau būna išėję į darbą. Priklausomybės nuo ekranų – viena dažnų šiuolaikinių mokyklos nelankymo priežasčių, ypač kai ji sutampa dar ir su kitomis anksčiau išvardintomis.
