Aktualijos

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinę atskirtį išgyvenantiems asmenims. Labdaros ir paramos fondai, socialinė parama, nevyriausybinių organizacijų veikla, religinių bendruomenių pagalba – tokios priemonės įvardijamos dažniausiai, kai kalba pasisuka apie tai, kas žmonėms padeda bristi iš skurdo. Tačiau tai veiksminga tikrai ne visiems. Kai kurie nepriima pagalbos ir laiką nusprendžia praleisti vadinamosiose landynėse – vietose, kuriose nuolat girtaujama, vyksta orgijos. Kartais landynėmis jie paverčia ir savo pačių namus. Tiesa, bent oficialiai landynių Tauragėje nėra registruota. 

Išskyrė kriminogenines vietas

Policijos įvykių suvestinėse dažnai galima pamatyti, kad į muštynes įsivėlę asmenys prieš tai vartojo alkoholį. Teismų sprendimuose neretai įvardijama, kad girtumas turi pasekmių nusikaltimų padarymui ir yra net sunkinanti aplinkybė. 

Neabejojama, kad alkoholis – dažniausiai matoma medžiaga landynėse. 

Kaip „Tauragės žinias“ informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė, policija yra sudariusi sąrašą vietų, kuriose vyksta daugiau neramumų, bet landynių registro nėra.  

„Policijos pareigūnai turi kriminogeninių židinių sąrašą. Pareigūnai šias vietas nusistato pagal jose daromų nusižengimų ar nusikaltimų skaičių. Nusistatę konkrečius rizikos židinius, juos analizuoja, stiprina patruliavimo pajėgas, vykdo prevencines priemones, stebi ir bendrauja su potencialiais pažeidėjais. Pareigūnų tikslas – užkirsti kelią besikartojantiems pažeidimams“, – teigė ji.

Tauragėje išskiriami kriminogeniniai židiniai yra Stoties, Vytauto, J. Tumo-Vaižganto, Dariaus ir Girėno gatvėse. Skaudvilėje kriminogeniniais židiniais laikomos vietos Laisvės gatvėje. Į kriminogeninių židinių sąrašą pateko Tauragės rajono Tauragės Dvaro kaimas. 

Už lindynių, kuriose rengiamos orgijos, nuolat girtaujama, laikymą Administracinis nusižengimų kodeksas net numato baudą nuo 30 iki 60 eurų. L. Banienė komentavo, kad už tai per pastaruosius kelerius metus nebuvo nubaustas nė vienas tauragiškis. 

Vilniaus kolegijos profesorės Violeta Vaicekauskienė ir Elena Kocai savo viešai skelbiamuose tyrimuose prie socialiai atskirtų asmenų priskiria apleistų butų ir landynių gyventojus bei žmones, kurie lankosi visuomenės užribiuose atsidūrusių žmonių susibūrimo vietose

Ragina teikti skundus

Tauragės rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad savivaldybės teritorijoje draudžiama nešti į gyvenamąsias patalpas bei jose kaupti išmestas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus, paversti juos landynėmis, griuvėsiais. 

„Ši nuostata yra įrašyta naujos redakcijos taisyklėse, anksčiau šitos nuostatos nebuvo, todėl ir nebuvo galimybės tuos skundus tinkamai išnagrinėti. Paskutiniais metais nesame gavę tokių skundų, tačiau gavę gyventojo nusiskundimą Tauragės rajono savivaldybės specialistai, atsakingi už viešąją tvarką, reaguotų kaip ir į visus gaunamus skundus savivaldybėje. Būtų atliekamas tyrimas ir priimami procesiniai sprendimai. Todėl raginame gyventojus, susidūrusius su šita problema, kreiptis į Tauragės rajono savivaldybę“, – teigė Tauragės rajono savivaldybės viešosios tvarkos specialistas Paulius Goštautas.

Susiduria su sunkumais

Lindynėse vartojamas alkoholis, vykdomi nusikaltimai – kone kasdienybė. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė riziką tapti priklausomais lemia tokie veiksniai kaip skyrybos, darbo netekimas, finansiniai sunkumai, artimo žmogaus netektis, konfliktiniai santykiai šeimoje ar darbe, sunki artimo žmogaus liga ar mirtis. Anot jos, šios aplinkybės gali turėti įtakos alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, rūkymui. „Sveikatai rizikingas elgesys labiau būdingas asmenims, neturintiems tinkamų socialinių įgūdžių, išsilavinimo, profesijos, savidisciplinos, pomėgių, turintiems įvairių sunkumų, neturintiems tinkamų autoritetų“, – komentavo D. Genienė. 

Priklausomybė – tai liga, kurią reikia gydyti. „Kiekvienas mažas žingsnis blaivybės link yra didelis pasiekimas, pripažinimas ir motyvacija blaivybei tik stiprina ir veikia žmogų teigiamai. Priklausomybės liga nesirenka nei pagal amžių, lytį ar socialinį statusą“, – sako priklausomybių konsultantas Valdas Miliauskas, teikiantis paslaugas Tauragės visuomenės sveikatos biure.  

2021 m. pas priklausomybių konsultantą lankėsi 132 asmenys (68 moterys, 69 vyrai), kuriems suteiktos 325 konsultacijos. Per pirmus 3 šių metų mėnesius pas priklausomybių konsultantą lankėsi 39 asmenys (19 moterų ir 20 vyrų) – jiems suteiktos 106 konsultacijos.

Kenčia ir vaikai

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta atvejų, kai lindynėse kenčia ir vaikai, kuriais tėvai nebėra pajėgūs pasirūpinti. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Greta Gliutaitė teigė: „Tarnyba laikosi pozicijos, kad vaikui geriausia augti biologinėje šeimoje, nesvarbu, kokių sunkumų ji patiria. Siekiant šio tikslo po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos 2018 m. įdiegta ir toliau kuriama papildomų saugiklių, kai krizėje esančiai šeimai teikiama intensyvi pagalba ir socialinės paslaugos, o vaikui užtikrinamas saugumas šeimoje, bet ne perkeliant į saugią aplinką“.

Vienas saugiklių – laikinosios priežiūros institutas. „Jis reiškia, kad nustačius vaiko apsaugos šeimoje poreikį vaikas neatskiriamas nuo tėvų, bet visai šeimai tuo metu teikiama intensyvi pagalba, kuri padės pasikeisti ir šeima galės gyventi savarankiškai, tinkamai pasirūpinti savo vaiku ar vaikais. Pagalbos teikimo laikotarpiu šeimai su vaiku gali būti pasiūlyta kartu persikelti į socialinę įstaigą“, – tikino G. Bliutaitė. 

Anot jos, Vaiko teisių gynėjai šeimų nestebi, patikrinimų neatlieka, o yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pasak G. Bliutaitės, būtent policija yra pagrindinis informacijos šaltinis, pranešantis vaiko teisių gynėjams apie galimus vaiko teisių pažeidimus. „Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių apsaugos specialistai visada bendrauja su visais šeimos nariais, vertina situaciją šeimoje, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje bei vertina kitą su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją“, – komentavo ji. 

Anot jos, kiekviena situacija, susijusi su vaikais, yra labai jautri. „Raginame žmones būti neabejingums ir atidžius aplinkiniams, pasiūlyti pagalbą ne tik vaikui, bet ir tėvams. , Pažįstamus ir aplinkinius, pastebėjusius, kad šeimai sunku, kviečiame padėti rasti pagalbą. Kilus įtarimams, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112 – tai gali išgelbėti gyvybę“, – kvietė ji.