Aktualijos

Kasmet Tauragės rajono ganomų laukų vaizdas keičiasi: po truputį juodmarges karvutes keičia rudų, juodų mėsinių galvijų bandos. Skaičiai įspūdingi: rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus duomenimis, kasmet apie 140 pieninių galvijų laikytojų atsisako veiklos, maži pieno ūkiai sparčiai nyksta. Tuo tarpu mėsinių galvijų augintojų daugėja, mėsinių galvijų skaičius netrukus pasivys pieninių.

Tauragės rajone vyrauja gyvulininkystė. Kaip sako Ramutė Noreikienė, rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja, mūsų krašto žemės nėra našios, todėl auginti galvijus yra paprasčiau.

„Mūsų rajone dirbamos žemės yra apie 51 tūkst. ha, iš jų nenašių žemių – apie 28 tūkst. ha. Grūdinių kultūrų derliai tokiose žemėse nėra dideli, vyrauja 3,5 ar 4 tonos iš ha, kai tuo tarpu derlingose žemėse 7 ir 10 tonų. Norint gauti didesnį derlių, tenka papildomai tręšti, o tai ir papildomos išlaidos“, – sako ji.

Jei dar prieš dešimtmetį vos ne kiekvienoje kaimiškoje šeimoje buvo įprasta auginti bent po keletą karvių ir prie šeimos biudžeto prisidėti parduodant pieną, paskutinį dešimtmetį situacija gerokai pasikeitė. Tauragės rajone galvijų laikytojų skaičius pradėjo mažėti nuo 2012 m. Jei dar 2012 m. galvijų laikytojų būta 2403, šių metų gegužės mėnesio duomenimis jų – 1335.

Ypač mažėja pieninių ūkių: pieninių karvių skaičius kasmet sumažėja po 220.  2012 metais jų buvo 10564, dabar – 8785.

Nuotrauka

Tuo tarpu mėsinių galvijų kasmet daugėja. 2012 metais jų buvo 3312, o dabar užregistruoti 8112 mėsiniai galvijai. Jų laikytojų skaičius beveik nekinta: 2012 m buvo 729, dabar yra 759.

„Karvių skaičiaus mažėjimas vyksta, nes iš gamybos traukiasi smulkūs pieno gamintojai, bet yra parduodančių ir didesnes pieninių galvijų bandas. Priežastys: mažos pieno supirkimo kainos arba ūkininkams sulaukus brandaus amžiaus vaikai nenori perimti pieno ūkio. Tuo tarpu mėsinių galvijų bandos didėja todėl, kad jų priežiūra nereikalauja tokio didelio kasdienio prisirišimo prie ūkinės veiklos“, – situaciją komentavo Kaimo reikalų skyriaus vedėja.

Žygaičių rajone apie 800 galvijų bandą auginantis ūkininkas Alvydas Merkelis sako, jog laikyti mažą ūkį neapsimoka.

– Turėdamas ūkį, perki technikos, o norėdamas, kad ji atsipirktų, esi priverstas didinti bandą. Lengviau išsilaikyti tik su stambesniu ūkiu. Kaip išsilaiko mažesni ūkiai, aš neįsivaizduoju. Jiems net taikomos mažesnės pieno supirkimo kainos. Ypač sunku tiems, kurie neturi savo pieno atšaldymo technikos, šaldytuvų pienui. Supirkimo kainos skirstomos pagal pristatomo pieno kiekį.

Dabar pandemija labai pakoregavo ir mėsos supirkimo kainas. Tad panašu, jog ir mėsinių galvijų auginimas nebeapsimoka. Per pusmetį galvijo neužauginsi, truks 1,5 metų. Lauki prieaugio, veršiuko metus, o jei po metų jis gims negyvas, dar metus tą karvę šersi, galima sakyti, be reikalo. Vienos išlaidos. Kad lengviau laikyti – faktas, bet su pajamomis nėra geriau, – sakė ūkininkas.

Vis dėlto iš maždaug 800 ūkininko auginamų galvijų apie 500 – pieninių galvijų banda, apie 300 šių galvijų yra melžiamos karvės.

Pasak A. Merkelio, pieno ūkio nauda ta, kad užtikrinamos pastovios pajamos, mat pieno perdirbėjai už pieną atsiskaito kas 15 dienų.

– Karantino metu nukrito pieno supirkimo kainos. Jei prieš karantiną mūsų, didžiųjų ūkininkų, pieną supirkdavo mokėdami po 29 centus už kilogramą, dabar tik – 23 centai. Mažiesiems ūkiams dar sunkiau: jiems pieno supirkimo kaina svyruoja nuo 16 iki 20 centų. Mėsos supirkimo kainos taip pat sumažėjo. Už gero įmitimo, 800–900 kilogramų, galvijo kilogramą siūlo 1–1,05 euro, o jei karvutė sveria tik 600 kg, už kilogramą moka po 90 centų. O gerai įmitusį galviją retai užaugini, bandoje dažniausiai apie 600 kg sveriančios karvutės, – su kokiais sunkumais šiuo metu susiduria galvijus auginantys ūkininkai, dėstė A. Merkelis.