Penktadienio pavakare Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė sukvietė teatro gerbėjus Kultūros rūmų skvere, prie režisieriaus Antano Naraškevičiaus garbei pernai pastatyto suolelio, ne tik paminėti Antanines, bet ir prisiminti šviesų režisieriaus atminimą. Pirmąkart surengtas vakaras „...bet aš kaip žyginis, kaip žyginis arklys nešu tartum karaliui laiškus...“ buvo kaip reta smagus – su prisiminimais, dainomis, muzika ir, žinoma, vaidinimu.
Renginys prasidėjo linksmomis bandonijų melodijomis, o G.Urmonaitė dėkojo visiems, kurie pernai pavasarį sugalvojo ir pastatė simbolinį suolelį režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Pasak jos, tai atminimas ir visiems tiems, kurie kada nors vienaip ir kitaip yra prisilietę prie Tauragės liaudies teatro veiklos. G. Urmonaitei ir kilo idėja birželio 12-ąją simboliškai švęsti Antanines būtent čia. Pasak jos, tegul tai būna ta traukos vieta, susirinkti bendraminčiams, pakalbėti, padiskutuoti, padainuoti, pašokti... O kas labiausiai jungia žmones? Žinoma, teatras.
Ji pasidžiaugė ir vis gražėjančiomis miesto erdvėmis, kuriose smagu ne tik dalyvauti renginiuose, bet tiesiog bendrauti.
Padainavus, pašokus, pasiklausius Veronikos Naraškevičienės prisiminimų ir žinoma, ąžuolo lapų vainikais pagerbus visus Antanus, Liaudies teatro artistai suvaidino trumpą ir nuotaikingą paties garbiojo režisieriaus sukurtą vaizdelį „Šeimynos politika nesutampa su visuomenės politika“.