Aktualijos

Gruodžio mėnesį visame pasaulyje minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Šia proga apie savo gyvenimą ir apie tai, kaip sekasi Tauragės neįgaliesiems integruotis į visuomenę, mažinti socialinę atskirtį, pasakojo rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Kęstutis Petkus.

Skaudus likimo smūgis

Draugijos vadovas K. Petkus atviravo, jog gimė Šilalės rajono Upynos miestelyje. Mokėsi dabartinėje Stasio Girėno mokykloje, kurioje baigė vienuolika klasių. Siekdamas įgyvendinti savo svajonę – tapti mechaniku, jis atvyko į Tauragę. Autotransporto įmonėje mokėsi šios specialybės, vėliau pradėjo remontuoti automobilius. Vyras energingai dirbo mėgiamą darbą tol, kol neišaušo lemtingoji diena.

– Skausmingas įvykis, pakeitęs mano gyvenimą, nutiko 1982 metų balandžio 4 dieną, likus aštuonioms dienoms iki mano dvidešimtojo gimtadienio, – prisiminimais dalinosi K. Petkus. – Remontavau „GAZ-51“, kurį pakėlęs į viršų laikė keltuvas. Ketinau važiuoti pietauti, bet paskutinę akimirką nusprendžiau pasilikti ir tęsti darbą. Vos tik palindau po sunkvežimiu, staiga nutrūko lynas, didžiulis svoris užgriuvo ant manęs – praradau sąmonę.

Sunkią traumą patyręs vyras vos išgyveno, kadangi jam buvo sulaužytas stuburas. Klaipėdos  ligoninėje Kęstučiui P. atliko sudėtingą operaciją, po kurios jis kelis mėnesius negalėjo judėti. Bėda viena nevaikšto – po nelaimingo įvykio praėjus trims mėnesiams, netikėtai mirė jo tėvelis. Šią žinią artimieji slėpė, jaudindamiesi dėl vyro sveikatos būklės.

Likimas K.Petkui buvo gailestingas – leido po vienuolikos mėnesių pakilti iš ligos patalo ir atsistoti, nors ir ramentų pagalba. Vyras pasakojo, kad susitaikyti su esama padėtimi iš pradžių jam buvo labai sunku, kadangi sovietmečiu viešoje vietoje neįgalieji sulaukdavo skvarbių praeivių žvilgsnių. Vis dėlto savyje atrado jėgų nepalūžti ir neprarasti vilties, optimistiškai žiūrėti į ateitį. Laisvalaikiu jam patinka skaityti knygas, žurnalus, visą laiką domisi elektronika ir mechanika. Radęs galimybę, sėda meistrauti ir konstruoti.

Neįgaliųjų draugijoje

– Tapęs neįgaliuoju, septynis metus dirbau Skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, vėliau –duonos kepykloje elektriku ir siuvykloje Tauruose, pas Ireną Bagdonaitę. Tuo metu įstojau į draugiją, vienijančią neįgaliuosius, tapau jos nariu, vėliau – vadovo pavaduotoju, – pasakojo vyras.

Pavasarį sukaks aštuoni metai, kai Kęstutis Petkus yra Tauragės neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Juo buvo išrinktas dviems kadencijoms, o ar tęs darbą šiose pareigose ir toliau – priklausys nuo draugijos narių sprendimo. Mat rinkimai į šį postą vyksta kas ketverius metus.

Pasak vadovo, su juo draugijoje dirba devyni žmonės – septyni mieste, o du – kaimuose. Pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais, todėl užmokestį gauna tik už projektų rengimą ir vykdymą. Tarybos nariai dirba savanorystės principu, todėl atlyginimo negauna. Ši draugija vienija daugiau nei keturis šimtus narių, gyvenančių ne tik mieste, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Apie 40 proc. neįgaliųjų yra iš kaimiškųjų seniūnijų. Metinis neįgaliųjų draugijos mokestis yra 3,48 euro, o stojamasis – 1,45 euro.

Vargina problemos

Kęstutis Petkus teigė, kad dabar sudėtinga žmogui, turinčiam negalią, įsidarbinti, kadangi darbdaviai į juos sureaguoja „stabdžio principu“. Darbo birža neįgaliuosius informuoja, jei tokių darbuotojų poreikis atsiranda. Draugijos narius kamuoja ir daugiau rūpesčių, jie norėtų daugiau ir įvairesnių lengvatų.

– Labai daug neįgaliųjų norėtų sistemingai maudytis pirtyje, tačiau tokios galimybės mes neturime. Kirpykla – labai aktuali problema, nes buvusioji Adakave yra uždaryta, – apgailestavo pirmininkas.

Vadovas akcentavo, kad kasdienybėje gyventojai, važiuojantys vežimėliu, susiduria su daugeliu kliūčių: jiems sudėtinga patekti į savivaldybę, paštą (slenkstis – neįveikiama kliūtis), nėra takelių privažiavimui į notarų biurus, mažesnes parduotuves, knygyną Bažnyčių gatvėje, Lietuvos draudimą, esantį virš SEB banko Bažnyčių gatvėje, Butų ūkį Prezidento gatvėje, pas odontologus.

Neįgaliųjų, gyvenančių kaime, situacijos būna dar problematiškesnės. Socialiniai darbuotojai negali skirti tiek laiko, koks yra poreikis. Pavyzdžiui, Batakiuose gyvena vaikščiojimo negalią turinti moteris, kurios butas yra antrame aukšte. Ji kaskart, norėdama į jį patekti, keturiomis ropščiasi laiptais. Negana to, butas šildomas kūrenant malkas. Taigi, belieka tikėtis aplinkinių geranoriškumo ir pilietiškumo.

Turi kuo džiaugtis

Neįgaliuosius džiugina tai, kad Pirminės sveikatos priežiūros centre liftą bei šaligatvius prie didžiųjų prekybos centrų jau pritaikė sėdintiems ratukuose.

Paskutiniu metu nėra problemų dėl įvairių priemonių – funkcinių lovų, vežimėlių. Ankščiau jų tekdavo laukti keletą metų, o dabar toks poreikis patenkinamas per kelis mėnesius.

Neįgaliųjų draugija turi savo automobilį, įsigytą už savas lėšas. Juozas Norkus yra ne tik vairuotojas, bet ir asmeninis asistentas. Dėka jo, kiekvienas neįgalusis tampa mobiliu – ne tik nuvežamas į norimą vietą, bet ir palydimas, vėliau parvežamas į namus. Mobilios paslaugos vykdomos tik rajono ribose.

Draugija savo nariams teikia ir skalbimo paslaugas – drabužiai surenkami, išskalbiami ir vėl nuvežami savininkui. Skalbiniai nedžiovinami, kadangi tam nėra patalpų. Visomis teikiamomis paslaugomis neįgalieji naudojasi nemokamai.

Tauragės rajono savivaldybė yra parengusi projektą, numatantį Donelaičio gatvėje esančias patalpas (buvusį darželį) renovuoti ir perduoti Tauragės neįgaliesiems. Dabar jų turimos patalpos mažokos, sudėtinga jas paskirstyti planuojant veiklą, jomis naudojamasi pagal panaudos sutartį.

Vykdo integraciją

Draugijos pirmininkas pasakojo, kad daugelį metų vykdo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektą, kurio įgyvendinimui kasmet Neįgaliųjų reikalų departamentas ir Tauragės rajono savivaldybė skiria lėšų.

Stengiamasi palengvinti socialinę integraciją į bendruomenę, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti paslaugų tęstinumą ir stabilumą, didinti jų savarankiškumą, sudaryti sąlygas dalyvauti socialinėje, kultūrinėje ir darbinėje veiklose.

Žmonės su negalia lanko amatų (vadovė Kristina Jakštaitienė), meno terapijos (Danutė Norgailienė), savigalbos (Kęstutis Petkus) būrelius. Muzikinių gebėjimų lavinimo kolektyvui „Svaja“ vadovauja Almantas Šileris. Šis kolektyvas gyvuoja jau 25 metus, yra surengęs 359 koncertus.

– Pastaruosius dvejus metus draugija vykdo ir labdaringą veiklą. Moterys, numegztas kojines, kepures, šalikus ir pirštines dovanoja Tauragės vaikų namams. Štai ir šiemet auksarankės jau daug primezgė, savo rankdarbius demonstruos gruodžio 2 dieną, Kultūros rūmuose vyksiančioje parodoje. Po to juos dovanos vaikams Kalėdų proga, – džiaugėsi pirmininkas.

Kęstutis Petkus pasakojo, kad kasmet yra organizuojami tradiciniai renginiai: Užgavėnių, Velykų, Atvelykio, Motinos dienos minėjimo. Vyksta neįgaliųjų tarprajoninės sporto varžybos.

Šiemet pažintinių kelionių metu šios bendruomenės nariai aplankė Taliną, Helsinkį, Krokuvą. Keliavo į Anykščius, Talačkonis, mėgavosi pramogine kelione laivu iš Mingės į Nidą,  penkių dienų poilsio stovykla Šventojoje. Klausėsi paskaitų: „Kaulų tankio tyrimas“, „Kaulų, sąnarių, stuburo ligų gydymas ir profilaktika“. Rudenį rengė koncertą „Vilties paukštė 2016“, ansamblis „Svaja“ dovanojo koncertą Lauksargių senelių namų gyventojams. Linksmos vakaronės skambėjo Batakių, Žygaičių, Dapkiškių seniūnijose.

Gruodžio 2 dieną Tauragės kultūros rūmuose neįgalieji ir renginio svečiai tradiciškai minės Neįgaliųjų dieną. Tiesa, tai ne paskutinis suplanuotas renginys šiais metais, anot K. Petkaus, jie dar susirinks į Naujametinę vakaronę.