KASP 3R S5 skyriaus CKB specialistė
Greta Andrijauskaitė
Sausio 17 dieną Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos minėjo įkūrimo 25-metį. Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami, skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu jie stengėsi išsivaduoti, iškovoti bei įtvirtinti valstybingumą ir nepriklausomybę.
XX a. pab., dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai buvo žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai pasiekė kulminaciją, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai pakėlė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais tapo ne tik į organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriais buvo tūkstančiai nepriklausomų žmonių. 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kuri įteisino grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo data yra laikoma 1991 m. gegužės 22 d. Tada ji vadinosi Klaipėdos savanorių rinktinė. 1999 m. sausio 15 d. Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vardas. Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalis, viena iš 6 rinktinių, išsidėsčiusių visoje Lietuvos teritorijoje. Šiandien rinktinė sėkmingai vykdo karių savanorių rengimo, karo prievolės administravimo įgyvendinimo ir kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtyje.
Pagrindinis Rinktinės uždavinys – rengti karius savanorius, siekiant vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai, naudojant mažų padalinių taktiką, Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
3-ioje rinktinėje tarnauja arti tūkstančio karių, kurie yra rengiami ginti valstybės sausumos teritoriją, dalyvauti tarptautinėse operacijose, prireikus, teikti paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. 3-ioji rinktinė susideda iš 8 pėstininkų kuopų, Štabo ir aptarnavimo kuopos ir bei rinktinės štabo.
307 kuopa laimėjo rinktinės geriausio skyriaus varžybas (du metus iš eilės), laimėjo šaudymo varžybas rinktinės vado taurei laimėti. Kuopos atsakomybės rajonas ribojasi su RF Kaliningrado sritimi, esame pirmoje gynybos linijoje ir privalome būti budrūs.
Eina laikas, keičiasi žmonės, keičiasi vertybės ir idealai. Šiandien KASP 3 rinktinėje – jauna nauja savanorių karta. Tačiau negalime pamiršti tų, kurieį savanorių tarnybą, į rinktinę atėjo prieš daug metų, geriausias to pavyzdys 307 pėstininkų kuopos (Tauragė) vyr. eil. Anatolijus Batūrinas, kurio tarnavimo stažas kovo 11 d. sieks net 25 metus. Kariai ateina į karo tarnybą laisvu apsisprendimu, pasiryžę ginti Tėvynę. Šie bruožai neatsiranda tik iš valstybės Konstitucijos, įstatymų ir karo vadų įsakymų, jie atsiranda ir subręsta pirmiausia žmogaus viduje: tai širdies balsas, pareigos ir solidarumo jausmas.
Tokių žmonių reikia rinktinei. Tokių žmonių reikia Lietuvai! Jei Tu toks – prisijunk!
