Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, apibendrindamas atliktus darbus ir veiklą praėjusiais metais, pabrėžia, kad Lietuva ir jos institucijos turėtų geriau išnaudoti Europos Sąjungos teikiamas ekonomines galimybes ir aktyviau ginti piliečių ekonominius ir saugumo interesus.
Metų pradžia – geras laikas įvertinti nuveiktus darbus ir pasidalinti ateities prognozėmis. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais Europa susidūrė praėjusiais metais ir ką prognozuotumėte šiemet?
G. Landsbergis: Praėję 2015-ieji buvo sunkūs ir sudėtingi metai Europai, nes vienu metu jai teko spręsti daug sudėtingų krizių – nuo tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Graikijos balansavimo ant finansų bedugnės krašto iki didžiulio žemyną užplūdusio pabėgėlių srauto. Nė viena problema nėra išspręsta iki galo, sunkumai bei grėsmės gali atsinaujinti. Todėl Europa šiemet, 2016-aisiais, turi būti budri, ir užuot besivadovavusi iliuzijomis ar puolusi į paniką, privalo ruoštis veiksmingai spręsti minėtas problemas.
Kaip vertintumėte savo paties veiklą ir nuveiktus darbus Europos Parlamente?
G. Landsbergis: Būčiau šališkas, jei pats vertinčiau savo veiklą. Todėl tokius vertinimus verčiau palikti politikos apžvalgininkams. Mieliau pasidalinsiu savo įspūdžiais apie tai, kuo asmeniškai džiaugiuosi. Europos Parlamente, vykstant karui Ukrainoje, man teko didelė atsakomybė parengti visos ES santykių su Rusija strategiją. Jaučiau, kad politikos senbuviai iš Vakarų valstybių atidžiai stebėjo, ar politikas iš ne taip seniai prie ES prisijungusios valstybės, susitvarkys su patikėtu uždaviniu. Po įtempto daugiau nei pusės metų darbo Europos Parlamentas didele balsų persvara pritarė mano parengtai strategijai. Joje ne tik griežtai įvertinta Rusijos agresija, bet ir konkrečiai numatyta, kaip sustiprinti mūsų ekonominį, energetinį ir informacinį saugumą. Manau, kad tai yra ir Lietuvos įvertinimas, nes iki šiol daugelį metų mūsų įspėjimų ir pasiūlymų nebuvo klausomasi. Kasdienėje veikloje Parlamente teko nuolat ginti ne tik Lietuvos saugumo, bet ir ekonominius interesus. Pavyzdžiui, padėti apsisaugoti nuo nesąžiningai konkuruojančių Kinijos gamintojų ir taip siekti išsaugoti bei prisidėti kuriant gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje.
Kaip atrodo Lietuvos problemos palyginus su kitomis šalimis?
G. Landsbergis: Palyginus su kaimyninėmis šalimis, deja, Lietuvai reikėtų gerokai pasitempti. Nors esame gerame kelyje – Lietuvos žmonės labai darbštūs, atkaklūs, geba greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, tačiau iš dabartinės Lietuvos valdžios ir institucijų labai pasigendu aktyvumo ir konkrečių sprendimų. Pavyzdžiui, ES vadovybė pristatė „Investicijų planą Europai“, kurio bendra vertė net sunkiai suvokiama – virš 300 milijardų eurų. Dalis šių investicijų gali ateiti į Lietuvą ir kelti gerovę. Deja, ir šiuo klausimu, ir daugeliu kitų pasigendu valdžios aktyvumo. Atrodo, kad plaukiama pasroviui ir neišnaudojamos atsivėrusios galimybės. Gyventojų Lietuvoje mažėja, o biurokratinis aparatas pučiasi toliau, vidutinis atlyginimas smarkiai atsilieka jau ne tik nuo Estijos, bet ir nuo Latvijos. Ir dar daug kitų pavyzdžių rodo, kad turime nemažai problemų ir daug neišnaudotų galimybių.
Kaip Jums atrodo, ko trūksta Lietuvos politikoje žvelgiant iš europietiškos perspektyvos? Ir ar nebus gaila atsisakyti europarlamentaro mandato ir grįžti į vietinę Lietuvos politiką?
G. Landsbergis: Turime perimti geriausias europietiškas praktikas – pirmiausia politikų darbas turi būti skaidrus, o patys politikai išmanantys ir paprasčiausiai kultūringi. Lietuvos žmonės gali gyventi geriau, reikia tik, kad jiems atstovaujantys politikai tinkamai dirbtų ir išnaudotų visas Lietuvai tenkančias galimybes.
O europarlamentaro mandato atsisakysiu, nes dirbdamas Lietuvoje su atsinaujinusia TS-LKD komanda galėsiu labiau prisidėti, kad visi sąžiningai dirbantys Lietuvos žmonės gyventų teisingesnėje ir vakarietiškoje Lietuvoje.
Kalbino Giedrė Uzdilaitė
Užs. Nr. 2
