Sausio 15-oji – paskutinė diena, kai prekybos ir paslaugų teikimo vietose galima atsiskaityti dviem valiutomis – eurais ir litais. Nuo rytojaus vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje taps eurai, o užsilikusius litus dar ilgą laiką bus galima nemokamai iškeisti bankuose, paštuose bei kredito unijose. Pasak prekybininkų, perėjimas prie atsiskaitymo eurais buvo sklandus, o šios savaitės pradžioje mokėjimai litais skirtinguose prekybos tinkluose sudarė nuo 15 iki 25 proc. atsiskaitymų.
Eurai parduotuvėse įsivyravo jau prieš savaitę
„Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis praėjo ramiai, daugelis pirkėjų jau įprato atsiskaityti eurais. Mūsų tinklui priklausančios parduotuvės, įsikūrusios kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, dirbo įprastu ritmu – specialiai dėl euro duris užvėrusių parduotuvių nebuvo. Tiesa, įmonių personalui teko didžiulis krūvis – daugelis darbuotojų šiuo periodu dirbo praktiškai be poilsio dienų. Pirkėjai elgėsi santūriai, klientų nusiskundimų su euro įvedimu susijusiais klausimais neužfiksavome“, – sakė per 500 parduotuvių tinklą vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva.
Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, jog pirmosiomis sausio dienomis net 73 proc. pirkėjų atsiskaitė litais, tačiau jau baigiantis pirmajai savaitei su euru vis dažniau buvo atsiskaitoma naująja valiuta. „Pastarosiomis dienomis atsiskaitymuose visiškai įsivyravo eurai – jais atsiskaito maždaug 75 proc. klientų“, – sakė R. Saulytė.
Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, atsiskaitančių eurais pirkėjų dalis augo greičiau nei prognozuota: „Pirmą sausio savaitę buvo atsiskaitoma išskirtinai litais, o jau nuo sausio 10 d. didesnė klientų dalis už pirkinius mokėjo eurais. Šį pirmadienį ir antradienį eurais arba kortele atsiskaitė trys ketvirtadaliai pirkėjų”.
Prekybos tinkle „Iki“ jau nuo sausio 5 d. atsiskaitančiųjų naująja valiuta klientų buvo daugiau nei atsiskaitančių litais, o šią savaitę litais už pirkinius mokėjo tik apie 15 proc. pirkėjų.
„Palyginus šiuos rodiklius su kitų eurą įvedusių šalių duomenimis apie atsiskaitymą prekybos vietose, galime matyti, kad Lietuvos pirkėjai prie naujosios valiutos perėjo panašiu tempu kaip slovėnai ir šiek tiek sparčiau nei estai ir slovakai. Tiesa, kaimyninėje Latvijoje įprotis už prekes mokėti eurais susiformavo truputį greičiau nei mūsų šalyje“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, jau sausio 10 d. atsiskaitymai litais Lietuvos parduotuvėse tesudarė 26 proc. visų mokėjimų grynaisiais pinigais – triskart mažiau nei sausio 2 d. (84 proc.).
Klientus teko aptarnauti ilgiau
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės dviejų valiutų galiojimo periodu jokių problemų dėl atsiskaitymų litais ir eurais nepatyrė. Nesklandumų išvengta ir kavinių bei restoranų sektoriuje – vienintelė problema, pasak E. Šiškauskienės, buvo šiek tiek pailgėjęs grynaisiais atsiskaitančių klientų aptarnavimo laikas.
Prekybininkai taip pat patvirtino, jog pirkėjų aptarnavimas sausio pradžioje truko ilgiau nei įprasta.
„Paskaičiavome, kad pirmosiomis sausio dienomis vieno apsipirkimo laikas pailgėjo daugiau nei du kartus. Pirkėjai kruopščiai tikrino gaunamą grąžą, skaitė čekyje nurodytą informaciją, klausinėjo apie gaunamus pinigus. Pardavėjams irgi reikėjo laiko įprasti prie naujų monetų ir kupiūrų“, – sakė „RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė G. Bielskytė.
Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės R. Saulytės, prekybininkai iš anksto ruošėsi ilgesniam aptarnavimo laikui, todėl dviejų valiutų galiojimo periodu parduotuvėse vienu metu dirbo daugiau kasų nei įprasta: „Vis tik ilgiau prie kasų užtruko ne mūsų kasininkai, bet klientai, atsiskaitantys grynaisiais: jie ilgiau analizavo pirkinių čekius, ilgiau skaičiavo grąžą, užduodavo kasininkams papildomų klausimų“.
Nesusipratimų dėl grąžos būta tik sausio pradžioje
Prekybininkai neslepia, jog sausio pirmosiomis dienomis pasitaikė pavienių atvejų, kai teko pasinaudoti numatyta išimtimi dėl grąžos – pirkėjams už mažos vertės pirkinius atsiskaitant stambia litų kupiūra, ją išsmulkinti ir grąžą eurais atiduoti iš mažesnės kupiūros.
„Nesitikėjome, kad pirmosiomis sausio dienomis pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu dideliu mastu – daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų, neretais atvejais teperkant labai smulkias prekes, išdėliotas prie kasų“, – sakė R. Saulytė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad pirkėjų skundų dėl gaunamos grąžos litais daugiau būta tik sausio pirmosiomis dienomis. Iš gaunamų pranešimų apie galimus pažeidimus tik sausio 1-5 d. periodu vyravo skundai apie tai, kad prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo – 100, 200, 500 litų banknotais, atsisakoma nuo visos sumos grąžą atiduoti eurais.
„Gavę skundų, nedelsdami kreipėmės į didžiųjų prekybos tinklų vadovus, paprašėme paaiškinti tokių atvejų priežastis ir nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant pašalinti galimus pažeidimus. Vartotojų reakcija rodo, kad prekybininkai iškart reagavo į šiuos perspėjimus – nuo sausio 7 d. vartotojų pranešimų apie litais atiduodamą grąžą ženkliai sumažėjo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
Litai toliau nemokamai keičiami į eurus
Nuo sausio 16 d. nustojus galioti litams kaip mokėjimo priemonei, grynaisiais laikomi litai ir toliau bus nemokamai keičiami bankuose, Lietuvos pašto skyriuose, kredito unijose, Lietuvos banke.
330 Lietuvos pašto skyrių ir 14 kredito unijų skyrių litai į eurus nemokamai keičiami iki kovo 1 d., 343 bankų padaliniuose – iki birželio 30 d. (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. 89 padaliniuose bus galima išsikeisti tik litų banknotus). Tuo tarpu 3 Lietuvos banko kasose litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima neribotą laiką.
Visos valiutos keitimo vietos ir jų darbo laikai nurodyti interneto svetainėje www.euras.lt. Išmaniųjų įrenginių naudotojai gali įsidiegti svetainėje esančias mobiliąsias aplikacijas, padėsiančias lengvai surasti artimiausias keitimo vietas. Nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais artimiausias keitimo vietas gali sužinoti paskambinę nemokama euro telefono linija 8 800 34528.
