Jau ledu pasidengė mažesnieji ir didesnieji vandens telkiniai. Išskrido ilgokai užtrukusios žąsys, pasitraukė dalis gulbių.Kai kurios jų dar lūkuriuoja, tupi ant ledo ir laukia, tikisi, kad jis ištirps. Žvirbliniai paukščiai staiga plūstelėjo į lesyklas, ir jeigu tik jose aptiko saulėgrąžų ar kitokio lesalo, šią vietą visą žiemą laikys savo gyvenimo centru.
Kada pradėti ir kada baigti lesinti paukščius šaltuoju metų laiku – tiksliai pasakyti sudėtinga. Geriausia pradėti, kai paspaudžia pirmasis šaltis ar iškrenta sniegas. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Šiuo laiku maisto susiranda patys.
Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. Tokiose vietose paukščių gausa būna taip pat daug didesnė.
Pirma ir svarbiausioji gamtos mylėtojų taisyklė: jei nesi tikras, jog kiekvieną dieną nuneši lesalo į tą vietą, kur buvai jo padėjęs praėjusį kartą – geriau nė nepradėk. Antraip tavo pradėtoji globa paukščiams gali tapti pragaištimi: pripratę rasti lesalo kurioje nors vietoje, paukščiai neretai neieško jo kitur, o kantriai laukia, išsenka ir žūsta.
Antroji taisyklė: lesalas neturi būti termiškai apdorotas, sūdytas ar kitaip konservuotas.
Kuo lesinti? Paukščių lesinimui galima naudoti įvairius produktus, paprasčiausias ir prieinamiausias lesalas maitintojams – nekepintos ir nesūdytos saulėgrąžos.
Jei norite į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas ir jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnį asortimentą pasiūlysite, tuo sveikiau bus patiems paukščiams, o jūs sulauksite didesnės paukščių įvairovės.
Labai svarbu, kad jūsų pateikiamas lesalas nebūtų sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų. Labai pavojinga ir juoda ruginė duona – ji surūgsta paukščio gurklyje, blogai virškinama, ypač esant šalčiams. Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių.
Vabzdžialesiams paukščiams – zylėms, bukučiams, geniams ir kitiems, be saulėgrąžų labai patinka linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, varškė, kruopos, aliejuje mirkytas pyragas, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai. Dar tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti. Riebalų kiekiu saulėgrąžoms nenusileidžia ir gliaudyti riešutai, kurių populiariausi naudoti yra žemės riešutai. Grūdlesiams paukščiams galima pasiūlyti sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklų.
Šaltis ir badas žiemą neretai prie lesyklų atveja ir kai kuriuos mūsų kraštuose žiemojančius strazdus. Smilginiai ir juodieji strazdai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan. Strazdams dar galima pasiūlyti ir obuolių. Neatsisako jie ir varškės, duonos trupinių.
Nepakeičiamas maistas žiemojantiems vabzdžialesiams – nesūdyti lašiniai ar taukai. Juos mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai – dažniausi lesyklų lankytojai. Šis lesalas ypač tinka per stiprius šalčius, kada bet koks kitas maistas sušąla, sukietėja. Paukščiams galima pasiūlyti ne tik atskirų produktų, bet ir specialiai paruoštų gaminių, kurie dažniausiai vadinami „paukščių pyragais“.
Griežtų normų paukščių pyragams gaminti nėra, tačiau keletas produktų būtini:
riešutai arba (ir) saulėgrąžos – šie produktai yra vieni iš svarbiausių ir vertingiausių paukščių pyrago sudedamųjų dalių – jų turi būti didžioji sudedamoji dalis; taukai, sviestas arba margarinas – šie produktai vertingi ir savo maistingumu, ir tuo, kad šaldami sutvirtėja ir „suklijuoja“ kitus komponentus į vientisą masę; papildomai – kiti komponentai: sorų kruopos, avižiniai dribsniai, aguonos, kukurūzų ar kitokie grūdai, linų sėklos, ir pan.Pats pyrago paruošimas yra labai paprastas – aukštame inde ištirpdomi taukai (margarinas, sviestas), į juos suberiami riešutai (saulėgrąžos) ir kiti komponentai, viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, suformuojama rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Pyragui sukietėjus (sušalus), jis iš maišelio perkeliamas į tinklelį ir pakabinamas lauke.
Artėjant pavasariui tikslinga kiek pakeisti paukščių pyrago sudėtį į tokią, kurioje būtų daugiau kalcio. Taip pagelbėsite paukščiams apsirūpinti kalcio atsargomis – jų dedami kiaušiniai bus tvirtesni, jaunikliai sveikesni. Paprasčiausias būdas paukščių pyragą papildyti kalciu – įmaišyti kiaušinių lukštų. Į pyragus galima įmaišyti ir obuolių žievelių, susmulkintų virtų kiaušinių, grūdų, sėmenų ir kitų produktų.
