Morta PIPIRIENĖ
Šiemet jau užfiksuoti 83 iškvietimai dėl vaiko teisių pažeidimų šeimose, kurios nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų grupę. Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Vaišvilaitė sako, kad dažniausiai iškvietimų skyriaus specialistai sulaukia iš policijos. Anot jos, taip yra todėl, kad dauguma neramumų, išgertuvių, vyksta vakarais, kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nedirba, o dėl incidentų kaimynai ar šeimos nariai pirmiausia skambina policijai.
Išklauso ir anoniminius pranešimus
– Kol kas šiemet užfiksuoti 83 tokie iškvietimai. O kiek dar yra atvejų, apie kuriuos žmonės nepagalvojo pranešti? Po tokių pranešimų labai dažnai paaiškėja, kad vykstame aplankyti šeimą, kuri niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Neretai po mūsų apsilankymų, į minėtą sąrašą tenka įtraukti dar vieną šeimą, – tvirtino J. Vaišvilaitė.
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, pranešti apie įvykius galima ir anonimiškai. Tačiau tai nėra skatinama vengiant melagingų pranešimų.
– Mes visada prašome prisistatyti, nebijoti to. Tuomet žmogus prisiima atsakomybę už savo žodžius, savotiškai įsipareigoja neteikti melagingų žinių. Nors išklausome atidžiai ir anoniminius skambučius. Bet kuriuo atveju, mes reaguojame į visus pranešimus ir visus juos tikriname. Manau, paprasčiausia, susidarius įtemptai situacijai, skambinti pagalbos telefonu 112. Tai lengvai įsimenamas ir visiems žinomas numeris. Po 17 valandos, vakare, kai mūsų skyrius nedirba, tik šiuo numeriu ir priimami skambučiai. Skyriaus telefonus mes nuolat kartu su lankstinukais daliname mokyklose. Vyresnieji vaikai – paaugliai skambina ar ateina patys, jei turi problemų. O mažesniems vis primename, kad kalbėtųsi su artimoje aplinkoje esančiais suaugusiais – mokytojais, seneliais, – vardijo vedėja.
Vaikai tampa keršto įrankiu
Vaiko teisių apsaugos skyrius gauna melagingus pranešimus iš buvusių sutuoktinių, kurie dėl įtemptų skyrybų kerštauja vienas kitam. Tai viena priežasčių, kodėl prašoma prisistatyti pranešant apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje – kad būtų išvengta kerštavimo buvusio sutuoktinio atžvilgiu. Kartais gavus pranešimą ir patikrinus, paaiškėja, kad viskas yra gerai. Kad tuo būtų tvirtai įsitikinta, skiriama daugiau vizitų.
– Kartais kaimynai, įvykus tragedijai šeimoje, klausia mūsų „O kur jūs anksčiau buvot?“ Savo ruožtu mes galime jų paklausti, kur jie buvo, jei numatė, kad šeimoje vyksta negeri dalykai. Juk mūsų tarnyba nepastatys po socialinį darbuotoją prie kiekvienos šeimos. Reikia, kad ir patys žmonės turėtų sąmoningumo ir nelauktų paskutinės minutės. Tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas šeimoje labai traumuoja vaikus. Tad apie netvarką artimoje aplinkoje būtina pranešti kuo skubiau Vaiko teisių apsaugos skyriui, – prašė J. Vaišvilaitė.
Į skubius pranešimus reaguojama tuoj pat ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išvyksta tikrinti situacijos. Tad kaimynams pranešus apie girtavimą šeimoje, atvykstama tuoj pat. Tačiau, jei apie savaitgalį vykusį girtavimą pranešama, pavyzdžiui, antradienį, planuojami apsilankymai įvairiu laiku, kad būtų patikrinta informacija.
Skausmingiausia – vaiko poreikių nepaisymas
Vyresnėliai dažnai ateina patys pasipasakoti, kai jaučiasi šeimoje nemylimi ir nesuprasti. Skundai dėl fizinio smurto retesni.
– Dar nebuvo atvejo, kad paauglys ateitų pasiskųsti nesama situacija. Gal kuris nors ir yra gavęs antausį nuo tėvų, kai ką nors „prisidirbo“, tačiau tokie atvejai mūsų dar nepasiekė nė karto. Dažniausiai, patikrinus vaiko skundą, matome, kad reikalai šeimoje daugiau ar mažiau sudėtingi. Ir reikia paminėti, kad tas uždavimas per užpakalį nėra toks skausmingas, kaip psichologinis smurtas, vaiko nesiklausymas, negirdėjimas, jo poreikių nepaisymas. Dažniausiai vaiko ar senelių skundas dėl psichologinio smurto šeimoje pasitvirtina. Nepasitvirtinę atvejai neretai būna dėl kartų skirtumo – močiutės nesupranta jaunų mamų auklėjimo metodų. Tačiau ir tokie nesusikalbėjimai yra tikrinami, – „Tauragės žinioms“ tvirtino pašnekovė.
Šiemet visi užfiksuoti iškvietimai – nauji atvejai, kai šeimos neįtrauktos į socialinės rizikos grupę. Socialinės rizikos šeimų Tauragės rajone yra apie 230, jose gyvena daugiau nei 460 vaikų.
– Skaičiai yra dideli. Ir šiose šeimose vaiko teisių pažeidimai kartojasi nuolat. Smurtas, nuolatinė nepriežiūra, skurdas, socialinė atskirtis. Nors yra kovojama su patyčiomis, tačiau vaikas iš tokios šeimos vis tiek bus išskirtinis mokykloje – prasčiau apsirengęs, dažnai ir su kvapu, nes asmeninė higiena asocialių tėvų yra neretai pamirštama, – vardijo J. Vaišvilaitė.
Paprasčiau drausti užuot pasikalbėjus
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, šiuolaikiniams tėveliams labai dažnai pritrūksta kantrybės. Nuvykus į šeimą aiškintis situacijos tėvams siūlomi psichologų vedami kursai, kuriuose mokoma bendrauti, daugiau kalbėtis su vaiku, spręsti konfliktines situacijas šeimoje, užuot viską draudus.
– Socialinių paslaugų centre yra psichologė, pas kurią konsultacijoms siunčiamos su problemomis susiduriančios šeimos. Kai kurie lankosi Psichologinėje-pedagoginėje tarnyboje ar Psichikos sveikatos centre. Deja, ten tenka laukti eilėse, pagalba teikiama nemokamai. Daugelyje mokyklų yra psichologai, kurie mielai bendrauja tiek su vaikais, tiek su tėvais. Esant rimtai problemai, teismo nutarimu tėveliai siunčiami į privalomus bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, kurie socialiai remtinoms šeimoms nemokami. Kitiems kainuoja 130 litų, – kalbėjo specialistė.
Dažnu atveju, pasikalbėjus su šeima, paaiškėja, kad tėvai nežino, kaip elgtis su neklusniu vaiku. Tokiu atveju jie nukreipiami į minėtas tarnybas, kur gali gauti reikalingą pagalbą. Tokiu būdu galima išvengti fizinio ir psichologinio smurto šeimoje. Jolita Vaišvilaitė primena, kad apie asmenį, pranešusį apie smurtą šeimoje, niekada nebus atskleista informacija. Tad kiekvienas turi būti sąmoningas ir jausti pareigą Vaiko teisių apsaugos tarnybą informuoti, jei šeimoje elgiamasi netinkamai, kol nėra per vėlu.
