Tauragės miškų urėdija savo internetinėje svetainėje dalijasi grynas.lt išspausdintu straipsniu apie tai, kokios problemos gali iškilti norint įsigyti eglutę šventėms. Savo nuomone dalijasi ir Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius.
Gruodžio pradžia primena apie artėjančias šventes – Šv. Kūčias ir Kalėdas. O kokios gi šventės be papuoštos kalėdinės eglutės. Ar žinote, kiek reikia laiko, kad šis žalias medelis užaugtų? GRYNAS.lt kalbinti pašnekovai sakė, kad norint užauginti gražią žaliaskarę reikia įdėti daug pastangų. Kaip tik todėl šiemet, kaip ir kasmet, didelis dėmesys skiriamas Kalėdų atributų apsaugai nuo ilgapirščių.
Kiek priežiūros reikia eglutei užaugti?
Kauno Raudondvario medelyno viršininkės Rimos Žebrauskaitės teigimu, tam, kad eglutė pasiektų bent metro aukštį reikia mažiausiai šešių-septynių metų, o jei reikia didesnės – dar daugiau. Miške eglutė brandos amžių pasiekia 120-aisiais metais, tačiau gyventi gali 200-300 metų.
„Eglutės, kurios auga plantacijose ar medelynuose, yra karpomos, formuojamos, kad būtų tankesnės, dalis prieaugio nusikerpa, – aiškina R. Žebrauskaitė, paklausta, kiek priežiūros reikia medeliams. „Papildomo laistymo tokiems augalams kaip eglutės beveik nėra, nebent būna didelė sausra tik pasodinus. Tada, kad nepražūtų nauji augalai, juos palaistome. Vėliau jos turi „iškentėti“ ir liūtis, ir sausras – taip jau yra.“
Visgi atsiranda gudročių, kurie sugalvoja, kaip paprastesniu būdu gauti eglutę. Tiek privatūs augintojai, tiek ir miškininkai pastebi, kad prieš Kalėdas suintensyvėja šių medelių vagystės.
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė grynas.lt teigė, kad valstybiniuose ir privačiuose miškuose savivaliaujantys eglučių vagys gali užsidirbti nemenką baudą.
„Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose arba valstybiniuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama arba sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia piliečiams nuo 200 iki 400 litų baudą. Be to, tai draudžia ir Lankymosi miške taisyklės“, – sakė pašnekovė.
Eglučių augimas paskatinamas ir trąšomis, nuo kenkėjų naudojami pesticidai. Kol medeliai dar maži, šiek tiek ir apravimi, paskui tarpueiliai tarp eglučių šienaujami, kad visiškai neapželtų.
Nors iki Kalėdų dar marios laiko, lietuviai eglutėmis jau skuba apsirūpinti. Kauno Raudondvario medelyne pirkėjai eglučių pradėjo teirautis lapkričio paskutinę savaitę. Kaip juokauja šio medelyno viršininkė, eglutės parduodamos nenoriai, ypač kirstinės, nes anksti nusipirkus medelį, jis gali Kalėdų ryto ir nesulaukti.
„Manome, kad prekyba šiek tiek per ankstyva, tai prekybos centrų užmačia Kalėdų šventes pradėti nuo lapkričio“, – paaiškina R. Žebrauskaitė.
Kasmet Kauno Raudondvario medelyne prekybai paruošiama apie 4-5 tūkst. eglučių. Apie pusė jų auga vazonėliuose, kita pusė – kirstinės eglutės.
Užauga ir iš sėklytės
Beveik pusei pirkėjų, įsigijusių eglutę vazonėlyje, vėliau pavyksta ją persodinti ir sėkmingai auginti natūralioje aplinkoje. Kaip atskleidžia medelyno vadovė, lengviau tai padaryti tiems, kas įsigyja mažesnę eglutę – iki metro aukščio.
„Kuo eglutė didesnė, tuo ją sunkiau išlaikyti per šventes“, – pastebi R. Žebrauskaitė.
Tie, kurie nusprendžia šventėms puošti kirstą eglę, nesismulkina – nori pusantro, dviejų arba net trijų metrų aukščio.
Jeigu turėsite pakankamai kantrybės, eglutę galima užsiauginti ir iš sėklytės. Per metus iš sėklos išdygęs daigelis sieks vos vieną ar du centimetrus. Kitais metais jis pasieks 10-15 cm, o toliau augimas spartės, tačiau vis tiek teks laukti gerus penkis ar net daugiau metų, kol medelis jau bus tinkamas jį papuošti per šventes.
„Eglutė kaip ir visi augalai turi ir ligų, ir kenkėjų. Jeigu ji auga prastoje žemėje, ne visada jos spalva bus ryškiai žalia. Priežiūros jai reikia“, – aiškino pašnekovė.
Vagia net per tvorą
Prieš šventes pasitaiko ir eglučių vagysčių atvejų. Dažniau įsliūkinama patyliukais sutemus į mišką, tačiau pasirodo, kad eglučių norima pasisavinti ir iš medelynų. R. Žebrauskaitė patikina, kad Raudondvario medelyne yra pasitaikę tokių negražių atvejų, tačiau ji puoselėjo viltį, kad tokių žmonių mažėja. „Randame atvejų, kai įlipama per tvorą ir nupjaunama eglutė“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, daug kas Kalėdoms pasirinkę puošti dirbtinę eglutę galvoja, kad tokiu būdu prisidės prie natūralių eglučių išsaugojimo. Medelyno atstovė tikino mananti, kad plastikinių eglučių gamyba vis tiktai aplinką teršia labiau nei gyvų eglučių auginimas ir vėliau jų kirtimas šventėms.
„Daug kas įsivaizduoja, kad nepirkdami gyvų eglučių išsaugo gamtą. Esu priešingos nuomonės. Pagaminant plastmasinę eglutę yra teršiama gamta, vėliau teršiama ją sunaikinant. O čia ar tos eglutės miške išaugintos, ar plantacijose – jos irgi atlieka gerą darbą, valo orą, džiugina akis“, – svarstė R. Žebrauskaitė.
Saugo nuo žvėrelių
Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius grynas.lt pasakojo, kad miške eglutės sodinamos kaip sodinukai, kuriuos iš sėklytės užaugina medelynai.
„Natūraliai miške mes pasodiname gana daug medelių, daugiau negu jų išlieka iki brandos amžiaus. Paskui medelius atrenkame, retiname, per daug metų paliekame pačius geriausius. O tai, kas atkrenta, pritaikome ir kalėdiniams medeliams“, – pasakojo S. Austrevičius.
Miške eglutės auga be trąšų ir papildomai nėra laistomos. „Tik iškertame krūmus, apravime žoles, kad eglutė gautų daug saulės šviesos ir galėtų įsisavinti daugiau maisto medžiagų“, – paaiškino miškininkas.
Pasiteiravus, ar augančius medelius tenka ginti nuo kenkėjų, pašnekovas juokavo, kad pagrindiniai kenkėjai – miško žvėreliai.
„Tepame medelių viršūnėles specialiu repelentu – ateina žvėreliai, ragauja vieną eglutę, išspjauna, eina prie kitos, ragauja, o paskui eina ieškoti neteptos“, – linksmai pasakojo miškininkas.
Iš viso Tauragės urėdija kasmet pasodina apie milijoną eglučių, iš jų apie tūkstantis atrenkama kalėdinei prekybai.
Kalėdinės eglutės miškininkams tikrai nėra verslas
Paklaustas, kaip eglutės atrenkamos kalėdinei prekybai, miškininkas atviravo, kad orientuojamasi į klientų poreikius – ieškoma tokių eglaičių, kokių pageidauja pirkėjas.
„Kertame, kai retiname, viską, ką reikia išretinti, bet eglutes Kalėdoms ruošiame pagal tai, kaip žmonės yra įpratę pirkti – žiūrime, ką jie perka. Keli metai yra tendencija, kai prašo eglučių dviejų, ar net dviejų su puse metro. Visi perka tokias, kad kuo daugiau šakų būtų, kuo tankesnės. Mes taip ir ruošiame – jeigu eglės apačia būna silpnesnė, nugenime – jau miške padarome medelį tokį, koks jis mūsų akimis turėtų atrodyti, o žmogus nusipirkęs kartais dar koreguoja pagal save“, – kaip pirkėjai renkasi eglę, dėstė Tauragės miškų urėdijos specialistas.
S. Austrevičiaus teigimu, sunkiausia atrinkti eglutes, kurios būtų tinkamos prekybai: „Žmonės šiais laikais yra labai išrankūs. Tam, kad paruoštum kalėdinę eglutę – tik vienas iš penkiasdešimt ar šimto medelių būna tinkamas. Jo kaina būna labai simbolinė, tai greičiau duoklė žmonėms, o ne koks verslas. Jeigu tai būtų verslas, eglučių labai daug priruoštų iš privačių miškų“, – teigė miškininkas. Anot jo, renkantis tinkamas prekybai eglutes tenka apeiti didžiulius plotus ir apžiūrėti daug medelių.
Miškininkas patikina, kad praktiškai visos eglutės, kurios Tauragėje būna paruoštos kaip kalėdiniai medeliai prekybai, būna išperkamos. Tikslų poreikį padeda nustatyti ilgametė miškininkų patirtis.
Paklaustas, o ar pasitaiko miške eglučių vagysčių, jis teigė, kad tokių būna, bet vienetai. Tiesa, jis prasitarė, kad tekę pagauti vagis ir už rankos: „Stebime tokius reiškinius, bet jų būna labai nedaug. Kaip žmonės būna išveža šiukšles į mišką išpilti, taip pasitaiko ir atvažiavusių į mišką ir kertančių vieną eglutę, kitą – ir niekas netinka“, – sakė Tauragės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius.
