Daiva SITNIKIENĖ
Dvi pirmas 2015-ųjų metų savaites prekybininkai grąžą pirkėjams privalės atiduoti eurais, nors pastarieji galės atsiskaityti ir litais, ir eurais. Smulkūs verslininkai baiminasi, kad ne visą laiką turės kasoje pakankamai pinigų grąžai ir taps laikinosiomis pinigų keityklomis. Gelbėtų, jei pirkėjai galėtų atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau smulkiajam verslui banko kortelių skaitytuvai – prabanga. „Tauragės žinių“ pakalbinti smulkieji verslininkai vietoj painiavos pereinamuoju laikotarpiu, atrodo, rinksis atostogas. Duris užrakins ir kai kurie Tauragės grožio salonai.
Liks ilsėtis ant sofutės
„Tauragės žinių“ kalbinta, maisto produktais, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame turgelyje, prekiaujanti Nijolė neslėpė, jog dar neįsigilino į įstatyminę bazę.
– Bet jei pirkėjui padavus litus grąžą reikės atiduoti eurais, bent pirmosiomis pereinamojo laikotarpio dienomis verčiau nedirbti. Iš anksto keičiant litus į eurus bankams reikės mokėti keitimo mokestį. Be to, reikės turėti daug smulkių pinigų. Iš kur jų gauti? O jei pirkėjas įsigydamas vos kelis litus kainuojančią prekę paduos stambią litų kupiūrą. Ką reikės daryti? Kažkoks žaidimas, – kalbėjo Nijolė.
Šios prekeivės bendravardė, tame pat turgelyje prekiaujanti daržovėmis ir vaisiais, žurnalistę iškart patikino, kad pereinamuoju laikotarpiu nedirbs. Kolegėms antrino ūkininkų daržovėmis prekiaujantis Petras Martutaitis:
– Liksime gulėti ant sofutės, kitu atveju tapsime pinigų keitykla. Tačiau ir taip žiemą ne visada leidžia dirbti oro sąlygos.
Grožio salonų kirpėjos taip pat negarantavo, kad pirmomis sausio mėnesio darbo dienomis dirbs. Vienos jų dar esą neapsisprendusios, kitos dar nė negalvojusios apie tai, trečios patvirtino, kad pereinamuoju laikotarpiu išeis atostogų.
Bijo apsigauti ir apgauti
Saldumynų kioską turinti verslininkė Stefa žurnalistei sakė, kad su vyru dar neapsisprendė, ar dirbs pirmosiomis kitų metų darbo dienomis. Didelė tikimybė, kad nedirbs. Jei nuspręs nedirbti, abu su vyru esą turės atostogas – per pastaruosius 22 metus tikrų atostogų jiedu taip ir neturėjo.
– Stresas didelis. Bijau, kad nebūtų apgavysčių su padirbtais pinigais. Bijau ir pati neteisingai suskaičiuoti atmesdama grąžą. Gali ir pats apsigauti, ir pirkėją netyčia apgauti, – baimės neslėpė Stefa.
– Iš kur aš gausiu eurų grąžai? Kas man juos duos? Keisdami iš anksto privalėsime sumokėti bankui ir dar kokias 3 valandas ten stovėti eilėje. Nesąmonė. Jei nepasikeis nurodymai ir negausime leidimo grąžą atiduoti ir litais pereinamuoju laikotarpiu, aš nedirbsiu. Palauksiu, kol pirkėjai galės atsiskaityti tik eurais, – patikino mėsos produktais kioske prekiaujantis Kęstas.
Taikysis prie kolegų
Vytauto gatvės esančiame turgelyje pakalbinti prekeiviai Vaida ir Vytautas įsitikinę, kad smulkiems prekybininkams – turgaus prekeiviams, kaimo parduotuvėms, bus užkrauta didelė našta. Tačiau, kaip elgtis pereinamuoju laikotarpiu – dirbti ar nedirbti jie sakė pasitarsią su kitais turgaus prekeiviais. Žurnalistei Vaida rodė Lietuvos banko išleistą leidinį „Euras ateina į Lietuvą“, kuriame galima rasti atsakymus į aktualiausius klausimus apie eurą. Šią knygelę ji ne kartą skaitė, o apie pokyčius diskutuoja su kolegomis.
– Iš pradžių bus sunku, bet jau po sausio 10-12 dienos žmonės gaus pensijas, pašalpas eurais ir situacija pasikeis, – įsitikinę Vaida ir Vytautas.
Anot jų, lietuviai išgyveno ne vieną pinigų keitimą, šiandien daugelis nė neprisimena, ar buvo dėl to problemų.
Prisistatyti nepanorusi pėdkelnėmis ir kitomis smulkiomis prekėmis prekiaujanti moteris žurnalistei sakė, kad dėl euro įvedimo visai nesijaudina:
– Streso dėl to nesusikuriu. Kai ateis laikas, tai ir pamatysim, galėsim dirbti ar ne. Ne viena aš sprendžiu. Bus kaip dauguma nuspręs.
Pagalbos kreipėsi į važinėjančius svetur
Vaikiškų prekių parduotuvės „Gedvilė“ savininkė Daiva Pažereckienė pereinamuoju laikotarpiu ketina dirbti:
– Pabandysime kelias dienas ir matysime, jei bus sunku – nedirbsime. Po švenčių, įprastai, daug pirkėjų nebūna. Jei bus sudėtinga, eisiu atostogų. Pastaruosius keturis metus dirbu be atostogų, o ir ankščiau tik po savaitę galėdavau atostogauti.
Verslininkė neslėpė, kad ją gąsdina prekių kainos su smulkiais euro centais, tačiau klientams žada nuolaidas. Pirkėjų naudai kainos bus suapvalinamos taip, kad nereikėtų mokėti smulkių euro centų.
Anot jos, į Rietavo turgų atvykę latviai prekeivių prašo leisti atsiskaityti eurais, nors grąžą, žino, gaus litais. Todėl kai kurie turgaus prekeiviai jau turi šiokią tokią patirtį šioje srityje.
„Tauragės žinių“ pakalbinta drabužių parduotuvės savininkė, prašiusi neskelbti pavardės, taip pat sakė neapsisprendusi – dirbs ar ne pirmosiomis sausio dienomis, tačiau pasakojo, kad smulkių euro banknotų ir euro monetų jau pasiprašė draugų, kurie važinėja į užsienį. Verslininkė atviravo, kad įprastai sausis – prastas mėnuo:
– Į darbą einame kaip į budėjimą. Bet užsidaryti irgi nesinori.
Apyvarta ne tokia didelė, kad grąžos neturėtų
Nors kai kurie prekybininkai bei smulkieji verslininkai žurnalistę tikino, kad grąžai atiduoti reikia turėti labai daug pinigų įvairiomis kupiūromis ir monetomis ir juos neramina, kad pirmą naujų metų darbo dieną, sausio 2-osios rytą, jie neturės ko atmesti, juolab, kad kai kurie žmonės gali atsinešti iš „kojinių“ ištrauktas stambias litų kupiūras, kiti tvirtino, jog apyvarta, ypač po švenčių, nėra didelė, tad atmesti tikrai turės iš ko.
Gėlių kiosko Tauragėje savininkė Rūta šiandien taip pat nėra apsisprendusi, tačiau didesnė tikimybė, kad dirbs. Esą prekyba nėra tokia didelė, kad nerastų išeities:
– Pasirūpinsime, kaip atiduoti grąžą. Juk ir dabar būna, kad iš pat ryto ateina pirkti gėlių su 200 litų banknotu.
Norkiškės kaimo parduotuvės savininkė, pardavėja-buhalterė Laima Gerulienė taip pat nežino, ar dirbs sausio pirmosiomis dienomis, tačiau nepergyvena, kad grąžai neturės euro centų, mat apyvarta po švenčių nebūna didelė. Per kelias dešimtis darbo metų šeimos parduotuvėje L. Gerulienė žino savo pirkėjų galimybes. Kaime, anot jos, gyvena vos 200 žmonių.
– Dar yra laiko apsvarstymui. Gal ir nedirbsime. Žiūrėsime, kokia bus gruodžio pradžia, kokia pabaiga.
Anot jos, prekyba pasijaučia kai žmonės gauna pensijas, pašalpas. Po švenčių žmonės gali ir nebeturėti pinigų, – sakė L. Gerulienė. Ji neslepia, kad paklausiausios kaimo parduotuvės prekės – duona ir alutis.
Ruošėsi iš anksto
Žurnalistės kalbinama vienos Tauragės maitinimo įstaigos darbuotoja paaiškino, kad įmonės, kurioje ji dirba, savininkai laukia atsakymo iš banko dėl išankstinės valiutos keitimo. Komerciniai bankai buvo paskelbę, kad priima paraiškas dėl apsirūpinimo grynaisiais eurais. Jos žiniomis, apsirūpinimui eurų monetomis palengvinti Lietuvos bankas yra sudaręs dviejų tipų eurų monetų rinkinius, skirtus mažoms prekybos ir paslaugų įmonėms. Šių rinkinių esą bus galima gauti iš komercinių bankų. Kaip skelbia Lietuvos bankas, pirmasis rinkinys po vieną ritinėlį kiekvieno nominalo monetų (iš viso 8 ritinėliai, suma – 111 eurų); antrąjį rinkinį sudaro nuo vieno iki trijų ritinėlių skirtingo nominalo monetų (iš viso 15 ritinėlių, suma – 200 eurų).
Iškeis banknotus ir atmes eurais
Paskambinę www.euro.lt internetinėje svetainėje nurodytu nemokamu euro linijos telefonu 8 800 34 528 išsiaiškinome: jei pirkėjas pirks menkos vertės prekę ir paduos stambią litų kupiūrą, pardavėjas ją galės iškeisti į smulkesnes litais ir tada atiduoti grąžą eurais. Pavyzdžiui, prekė kainuos 2 eurus (6,91 Lt), o pirkėjas paduos 50 litų banknotą. Litus pardavėjas galės iškeisti į smulkesnius litų banknotus ir atiduoti grąžą eurais iš 10 litų.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų.
Domisi ne visi
Pokalbiai su smulkiaisiais verslininkais atskleidė, kad ne visi žino savo teises ir galimybes įvedus eurą. Aštuoni žingsniai padėsiantys įmonėms iš anksto pasirengti naudoti grynuosius eurus ir jais apsirūpinti skelbiami Lietuvos banko internetinėje svetainėje.
Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki euro įvedimo dienos komerciniai bankai ir jų įgaliotos pinigų pervežimo įmonės eurų banknotais ir monetomis aprūpins mažmenines prekybos ir paslaugų įmones, Lietuvos paštą, litus į eurus keisiančias kredito unijas bei kitus poreikį iš anksto apsirūpinti eurais turinčius subjektus. Mažoms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms (mikro įmonėms) numatyta galimybė likus ne daugiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos apsirūpinti 10 000 eurų neviršijančia suma. Tam, kad įmonė galėtų iš komercinio banko, kurioje turi savo sąskaitą, įsigyti reikiamą kiekį grynųjų eurų, bankas turės rezervuoti įmonės sąskaitoje lėšų sumą, atitinkančią užsakytų eurų vertę, o euro įvedimo dieną nurašyti rezervuotą sumą ir sutvarkyti apskaitos įrašus. Taigi reikia turėti tokių lėšų, kurias komerciniai bankai galėtų rezervuoti.
Išankstinio eurų paskirstymo tvarka numatyta Lietuvos banko valdybos patvirtintame Išankstinio eurų banknotų ir monetų pirminio ir antrinio paskirstymo tvarkos apraše.
* * *
Primename, kad Lietuvos bankas, komerciniai bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai ir kai kurios kredito unijos nuo 2015 metų sausio 1 d. pradės nemokamai keisti grynaisiais laikomus litus į eurus. Lietuvos bankų asociacija gyventojams, kurie norės keisti grynuosius pinigus, siūlo be būtino reikalo neskubėti – 343 bankų padaliniuose valiuta bus keičiama iki birželio 30 d., o 89 padaliniuose – visus 2015 metus.
Kai kurie bankai intensyviuoju valiutos keitimo laikotarpiu šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, atsižvelgdami į klientų srautus, numato pailginti klientų aptarnavimo padalinių darbo laiką.
Sausio 1–15 dienomis Lietuvoje už prekes ir paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, bus atiduodama tik eurais. Išimtys bus daromos automatinėse prekybos vietose, kur nėra kasininko, viešojo transporto priemonėse ir taksi, kur atsiskaitant litais grąža galės būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Trečioji išimtis – kai yra pagrįstų priežasčių, dėl ko to negalima padaryti.
Kai kurie bankai intensyviuoju valiutos keitimo laikotarpiu šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, atsižvelgdami į klientų srautus, numato pailginti klientų aptarnavimo padalinių darbo laiką.
