Daiva SITNIKIENĖ
Sekmadienį Tarailių mikrorajono gyventoją nemaloniai nustebino iš jo šulinio pasemtas vanduo. Vyras pasakojo, kad daugelį metų savo šulinio vandeniu laistė daržą, tačiau tądien juo pabūgo lieti daržoves. Po nakties vanduo esą tapo ne tik balzganai drumzlinas, bet ir buvo matyti riebalų sluoksnis. Tarailių gyventojas įtaria, kad kažkas piktavališkai užteršė jo šulinį. Įsipylęs vandens į stiklainį vyras nunešė jį ištirti į UAB „Tauragės vandenys“, o iš ten buvo nusiųstas į Tauragės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tačiau Fabijonas sako, kad nė viena laboratorija jo atnešto vandens netyrė.
– „Tauragės vandenų“ darbuotoja nusiuntė į veterinarijos tarnybą, o iš ten liepė eiti į policiją. Jie manęs klausia, kodėl toks vanduo drumzlinas. Iš kur man žinoti? Todėl ir nešiau ištirti. Tačiau jie netyrė, – savo nepasitenkinimą išklojo Tarailių gyventojas.
Gėrimui ir maistui gaminti Fabijonas sakėsi naudojąs centralizuotai tiekiamą vandenį.
Anot bendrovės „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus Jono Gečo, ši įmonė atlieka tik ribotus tyrimus, todėl šiuo atveju Tarailių gyventojui jie negalėjo padėti.
– Identifikuoti užterštumą turime labai ribotas galimybes ir tikriausiai tokios teisės net neturime. Mes galime pažiūrėti tik kokios bakterijos yra vandenyje. Galime nustatyti vandenyje amonio ir jo junginių kiekį, kiek geležies, koks vandens kietumas, drumstumas. Maisto ir veterinarijos tarnyba prireikus turi galimybę vandenį nuvežti ištirti ir į akredituotą laboratoriją, – aiškino į J. Gečas.
Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė veterinarijos inspektorė Lina Mėlinienė „Tauragės žinioms“ sakė, kad vandens mėginiai komerciniams vandens tyrimams tarnybos laboratorijoje priimami trečiadieniais. Apie tai skelbia iškaba ant laboratorijos durų. Jei yra būtinybė, Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dalyvauja paimant mėginį, nes paimti jį reikia tinkamai, taip pat konsultuojasi su Nacionalinio maistoirveterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojais.
Pasak L. Mėlinienės, redakcijos minėtas žmogus į Tauragės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą jau atėjo nusiteikęs priešiškai.
– Kadangi į tarnybą atėjęs žmogus mūsų specialistei pasakė, kad jį kažkas bandė apnuodyti, ji jam pasiūlė kreiptis į policiją. Tyrimo metu pareigūnai apklaustų žmones, būtų daugiau aiškumo. Tačiau žmogus pasikarščiavo ir išėjo. Būtume kartu bandę spręsti problemą. Pasitartume su Nacionalinio maistoirveterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių teritorinio skyriaus specialistais, kokius vandens rodiklius šiuo atveju vertėtų ištirti. Ir tai negalėtume garantuoti, kad tyrimas bus vertingas, – sakė L. Mėlinienė.
Anot veterinarijos inspektorės, dėl užteršto kito asmens šulinio vandens tyrimas šioje tarnyboje buvo atliktas maždaug prieš porą metų. Tuomet žmogus raštu kreipėsi į maisto ir veterinarijos tarnybą ir į aplinkosaugininkus. Paaiškėjo, kad vanduo buvo užterštas naftos produktais.
Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė neatmeta galimybės, kad per sausrą išsekus šuliniui vanduo semiasi iš šulinio dugno su dumblu ir sąnašomis. Tokių atvejų pasitaiko. Specialistė pataria – jei šulinyje nedaug vandens, pasinaudoti proga ir jį išvalyti – išsemti drumzles ir sulaukti naujo vandens. Šulinius reiktų valyti kas keletą, nors kas penketą, metų priklausomai nuo vietovės ir vandens kiekio.
