Ramunė RAMANAUSKIENĖ
„Tauragės žinių“ redakciją pasiekė dar vienas oficialus – šįkart Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos verdiktas. Keletą mėnesių komisija narpliojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, mero Prano Petrošiaus ir viso pulko savivaldybės tarybos narių skundus prieš „Tauragės žinių“ leidinį ir jo žurnalistus. Ir šios žurnalistų etiką prižiūrinčios tarnybos sprendimas nepalankus valdžios atstovams – komisija nustatė, kad Tauragės savivaldybės klerkai redakciją skundžia nepagrįstai. Tai jau trečias atvejis, kai dėl savo straipsnių „Tauragės žinios“ turėjo aiškintis atitinkamoms institucijoms.
Rašydami skundus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, Tauragės valdininkai tikriausiai turėjo tikslą apsunkinti kasdienį redakcijos gyvenimą, mat ši komisija turi ypatingų galių – jei nustatoma, kad žiniasklaidos priemonė pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, jai taikomas didesnis Pridėtinės vertės mokestis nei kitoms redakcijoms. Tokios sankcijos jau buvo pritaikytos keliems šalies dienraščiams. Be to, etikos kodeksą pažeidusi žiniasklaidos priemonė nebegali dalyvauti jokiuose viešinimo konkursuose.
Birželio 30-ąją posėdžiavusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, mero Prano Petrošiaus ir jam pritarusių savivaldybės tarybos narių skundai nepagrįsti, „Tauragės žinios“ Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nepažeidė, o visos skundžiamos publikacijos buvo parengtos profesionaliai. Komisijos nuomone, „Tauragės žinių“ publikacijos aktualios visuomenei, jose suteikta teisė atsakyti kritikuojamai pusei, informacija paremta faktais, kuriuos pateikia nurodyti šaltiniai. „Savivaldybės skunde prašoma įvertinti įvairių publikacijų teiginius, tačiau jie plačiau nekomentuojami, tik abstrakčiai teigiama, kad publikacijose pateikta informacija šališka ir tendencinga, nenurodoma, kaip straipsnių teiginiai, savivaldybės nuomone, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Įvertinusi visą turimą medžiagą, komisija mano, kad publikacijose nebuvo peržengtos etiškos kritikos ribos. Komisija nusprendė, kad etikos kodeksas nebuvo pažeistas“, – rašoma komisijos tyrimo išvadose.
Tirtuose straipsniuose „Tauragės žinios“ rašė apie tai, kam valdiškus pinigus leidžia tarybos nariai, kiek uždirba savivaldybės administracijos tarnautojai, į kokias komandiruotes už biudžeto lėšas jie važiuoja, koks Tauragėje korupcijos lygis ir apie daugelį kitų su valdžios atstovais susijusių dalykų.
Redakcijos žiniomis, nutrauktas buvo ir Tauragės apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasitelkę pareigūnus tie patys skundus įvairioms kitoms institucijoms rašę politikai siekė sužinoti, kas „Tauragės žinių“ redakcijai perdavė informaciją apie asmeninius jų turtus.
Ar skundų rašymo „čempionatas“ baigėsi? Labai tikimės, kad taip. Tačiau iki savivaldos rinkimų liekant vis mažiau dienų, laukti iš valdiškos klikos dar galima visko. Juk puikiai žinome, kad ypač artėjant rinkimams aukštų postų siekiantieji nori pasirodyti gražesni ir geresni, nei yra iš tikrųjų. Ramybės neduoda ir kitas klausimas – kodėl skundai vienas po kito rašomi tik dėl „Tauragės žinių“ publikacijų? Gal kiti netrukdo gyventi ramiai ir laimingai?
Pastarieji įvykiai, kai aukščiausi rajono postai lengva ranka dalijami atitinkamiems asmenims, visuomenę verčia atsimerkti. Pažiūrėkime – kas sėdi šilčiausiose kėdėse? Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai vadovauti stojo mero sūnus. Nepatiko kėdė? Griebsis valdiškos poliklinikos, kurioje ne per seniausiai buvo įdarbinta brolio žmona – Petrošienė, tik kita. Daktaro žmona, pradėjusi dirbti eiline gydytoja Tauragės ligoninėje, staiga ima vadovauti šios gydymo įstaigos, kurioje dirba, skyriui. Buvusi jo vedėja palieka Tauragę.
Vardyti dar? Ar jums neatrodo keista, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotoju be konkurso tapo garsaus seimūno sūnus? O valdininkas, dirbęs Vyriausybės atstovu apskrityje, taip pat be jokio konkurso tampa muziejaus direktoriaus pavaduotoju? Visi puikiai žinome, kas vadovauja muziejui. Visi šį žmogų kritikuoja, esą jis nekompetentingas, tačiau poste lieka.
Dar viena persona – Tauragės turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Kad jis dirba ne taip, kaip iš jo tikimasi, atvirai drebia patys šio žmogaus partiečiai. Į akis drebia, bet kaip tu pastumsi partijos kolegą? Tegu sėdi.
Seniūnai, mokyklų direktoriai vienas po kito „keičia“ politines pažiūras, kad tik išliktų postuose.
„Tauragės žinių“ redakcijoje prieš keletą mėnesių svečiavęsi Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai juokais paklausė: „Tai kas, jūsų nuomone, taps <..> vadovu ar vadove? Petrošienė?“ Tik va kodėl visi žino, bet nieko nedaro? Tauragė virsta, ką ten virsta, ji jau virto kunigaikštyste. Anksčiau ši pravardė lipinta Pagėgiams, juokais net siūlyta juos pavadinti „Komskiais“. Šiandien redakcija jau sulaukia siūlymų keisti Tauragės vardą – gal tapsime Petrošiais, o gal Petrošiške?
Kai vyksta tokie žaidimai, žinoma, kalčiausi žurnalistai, tie, kurie pasako garsiai. Jie amžinai parašo ne taip, sukritikuoja ne tuos, peržengia padorumo ribas, yra šališki ir tendencingi. Čia prisiminiau Anderseną ir jo „Naujus karaliaus drabužius“. Išdrįskime pasakyti, kad karalius nuogas. Gal pagaliau susigės.
