Ramunė RAMANAUSKIENĖ
„Tauragės žinioms“ paskelbus, kad laisvą valstybinės žemės sklypą prie pat senojo Tauragės miesto stadiono savivaldybė ruošiasi parduoti aukcione, o į jį taikosi rajono vicemero brolis Juozas Statkus, redakciją pasiekė žinomo Tauragės verslininko skambutis. Viešinti savo pavardės nenorintis vyras patikino, kad toje vietoje kadaise buvo numatyta statyti dar vieną bažnyčią, esą ir visus dokumentus savivaldybės Taryba jau buvo patvirtinusi. „Aš nenoriu viešinti savo pavardės, o tai sakys, kad turiu kokių nors interesų, bet žinau, kad tokie dokumentai yra, juos ir savivaldybė, ir klebonas turi. Mano žiniomis, dokumentai galiojantys“, – „Tauragės žinioms“ tvirtino verslininkas.
Turėjo iškilti Jaunimo bažnyčia
Pasak redakcijai apie 1993 metais savivaldybės Tarybos galimai patvirtintus bažnyčios Tauragėje statybos dokumentus pranešusio verslininko, Tauragėje tuomet klebonavo amžinąjį atilsį Petras Puzaras.
– Tikrai žinau, kad tokie dokumentai buvo patvirtinti ir bent jau katalikų bažnyčia juos turi. Toje vietoje, visai šalia stadiono, netoli Antrojo pasaulinio karo karių kapinių, turėjo iškilti Jaunimo bažnyčia. Jei kalbama apie tą patį sklypą, niekas negali jo privatizuoti, nes jis skirtas bažnyčiai, dokumentų niekas neanuliavo, jie galiojantys, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo verslininkas.
Vyras sakė nenorįs, kad viešai skelbtume jo pavardę, esą Tauragės valdžia įžvelgs kokį nors jo interesą ar apkaltins nebūtais dalykais.
Turto skyriaus vedėja nieko nežino
Septyniolika metų Tauragės rajono savivaldybės administracijoje Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja dirbanti Genovaitė Pukelytė tikina, kad „Tauragės žinios“ jai pasakė naujieną – apie jokius planus greta senojo stadiono statyti bažnyčią ji nežinanti.
– Žinoma, gali būti, kad tokie dokumentai buvo rengiami anksčiau, kai aš savivaldybės administracijoje dar nedirbau. Aš pradėjau dirbti 1995-aisiais, galbūt klebonija ar buvę savivaldybės administracijos darbuotojai ką nors žino. Pirmą kartą išgirdau tokį dalyką, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo G. Pukelytė.
Buvo parengtas projektas
„Tauragės žinios“ susisiekė su Tauragės Romos katalikų Švč. Trejybės parapijos klebonu Alvydu Bridikiu. Jis kuo puikiausiai prisiminė apie Tauragės valdžios planus greta senojo miesto stadiono statyti bažnyčią.
– Taip, buvo tokia mintis, nors kai buvo rengiami dokumentai, aš Tauragėje dar nedirbau, klebonas buvo Petras Puzaras. Tačiau klebonijos archyve kažkokie dokumentai saugomi, būtinai pažiūrėsiu, – pažadėjo klebonas.
Klebono A. Bridikio teigimu, nepriklausomybės pradžioje laisvą sklypą greta stadiono planuota skirti religinei bendruomenei, tačiau konkrečiai esą nenurodyta, kuriai – katalikų, liuteronų ar pravoslavų. O naujoji planuota statyti bažnyčia jau ir vardą turėjo – šv. Antano.
Netrukus klebonas informavo klebonijos archyve radęs su naujosios bažnyčios statybų planais susijusius dokumentus. Jų data – 1993 metų kovo 23-ioji.
– Yra klebono Petro Puzaro prašymas tuometinei rajono valdybai Tauragėje statyti švento Antano bažnyčią ir Telšių vyskupo pritarimas tokiems planams. Radau ir raštą, kad vienas Tauragės verslininkas apmokėjo bažnyčios projektavimo darbus. Tačiau jokio rajono valdybos pritarimo neradau. Žinau, kad kalbėta apie sklypą šiai bažnyčiai, jis buvo išskirtas, aptarta statybų vieta, tačiau konkretūs darbai taip ir neprasidėjo, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo klebonas.
Paklaustas, ar realu, kad Tauragėje kada nors būtų statoma dar viena bažnyčia, klebonas tuo suabejojo. Esą sekmadieniais bažnyčioje tikinčiųjų gausu, per didžiąsias metų šventes jie net sunkiai telpa, tačiau žmonių mažėja, esą vargu ar šiandien finansiškai bažnyčios statybos būtų įmanomos ir tikslingos.