Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras pagaliau pateikė vietos politikams ilgai reikalautus skaičius – kokios ir kiek naudos davė pernai įvesta visuotinė rinkliava už atliekų išvežimą. Grynasis TRATC‘o pelnas pirmaisiais rinkliavos metais pranoko lūkesčius ir siekia beveik pusę milijono litų. Neoficialiai kalbama, kad kitąmet atliekų surinkimas brangs, tačiau „Tauragės žinių“ kalbinti TRATC‘o atstovai šią informaciją neigia.
Popierinis pelnas vienoks, realus kitoks?
Šią savaitę Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Komskis Tarybos komitetų posėdžiuose trumpai pristatė įstaigos finansinę ataskaitą už 2012 metus. Svarbiausias jos rodiklis – grynasis pelnas. Jis siekia beveik pusę milijono litų.
Tarybos narių paklaustas, kam panaudos pelną, K. Komskis atsakymo nepateikė – pelnas esąs popierinis, daugybė gyventojų dar skolingi mokestį už praėjusius metus, realiai ši suma būsianti mažesnė. Kiek vėliau „Tauragės žinioms“ TRATC‘o atstovai aiškino, kad realaus grynojo pelno centras turi vos 123 tūkstančius litų, kita dalis esą skirta ankstesniųjų metų nuostoliams dengti.
Politikai negailėjo priekaištų vienam centro vadovų, vienas po kito bėrė klausimus – kodėl tokios ilgos eilės TRATC‘e, kodėl pas kai kuriuos gyventojus šiukšliavežės neatvažiuoja, o mokėti mokestį jie privalo, kur žmonėms dėti žaliąsias atliekas, jei į bendrą atliekų konteinerį jų mesti negalima, kodėl chemikalais neapdorojami viešieji atliekų konteineriai, nes ypač vasarą jie baisiai dvokia ir tampa ligų židiniais?
Pasiteiravus, ar K. Komskis gali pasakyti, kokia pelno dalis tenka Tauragės savivaldybei, centro atstovas to nežinojo. Pasak jo, neįmanoma išskirti kiekvienos apskrities savivaldybės pelno dalies. Esą aišku tik tiek, kad Šilalės savivaldybė, rinkliavos mokestį įvedusi ne nuo nekilnojamojo turto ploto, kaip yra Tauragėje, o nuo „galvos“, patyrė didžiulių nuostolių – apie 200 tūkstančių litų. Šilališkiai tvarką esą turės keisti.
Išlaidos auga kaip ant mielių
TRATC‘o ataskaitoje skelbiama, kad pernai ši įstaiga beveik 400 tūkstančių litų panaudojo seniems sąvartynams uždaryti, kompostavimo aikštelėms įrengti atseikėta dar 133 tūkstančiai litų. Per metus už 4000 litų pirkti du kompiuteriai, už 14 tūkstančių litų – baldų, beveik už 8000 litų įsigyta lauko pavėsinė, Leikiškių sąvartyno technikai įsigyti išleista apie 800 tūkstančių litų.
Skelbiama, kad 2012 metų pabaigoje pirkėjų įsiskolinimas TRATC‘ui buvo 1,7 milijono litų.
Centras turi skolų bankams. DNB bankui – apie 1,2 milijono litų, bankrutavusiam „Snoro“ bankui – apie 100 tūkstančių litų.
Skelbiama, kad TRATC‘o darbuotojų užmokesčiui pernai prireikė daugiau kaip pusės milijono litų. 2011 metais ši suma buvo gerokai mažesnė – apie 400 tūkstančių litų. TRATC‘o direktorius uždirba apie 5000 litų, vyriausiasis finansininkas – apie 3400 Lt, skyrių vadovai – apie 3000 Lt (neatskaičiavus mokesčių). Tokį drastišką lėšų didėjimą atlyginimams mokėti TRATC‘as aiškina tuo, kad 2011 m. spalį į darbą buvo priimtas direktoriaus pavaduotojas rinkliavai Kęstutis Komskis ir iš motinystės atostogų grįžo Gamybos skyriaus vadovė.
Biuro nuoma pernai TRATC‘ui taip pat kainavo daugiau nei 2011-aisiais – beveik 60 tūkstančių litų (2011 m. buvo 40 tūkstančių litų). Ryšių sąnaudoms išleista apie 13 tūkstančių litų. Komandiruotėms taip pat pernai prireikė daugiau nei užpernai – apie 20 tūkstančių litų.
Svarstys šiandien
Penktadienį svarstyti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro finansinės ataskaitos rinkosi bendrovės akcininkai – visų keturių apskrities savivaldybių merai. Jie turi nuspręsti, kam skirti centro uždirbtus pinigus.
Paklausti, ar prašys akcininkų kelti algas, posėdžio išvakarėse TRATC‘o atstovai tikino, kad šis klausimas į darbotvarkę neįtrauktas, kaip esą nesvarstoma ir rinkliavos branginimo galimybė, nors Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Silverijus Statkus „Tauragės žinioms“ yra užsiminęs, kad kitąmet mokestis vis dėlto gali būti keičiamas. Mat daugiau darbo, o mažai pinigų tenka atliekų surinkimo konkursą laimėjusiai bendrovei „Dunokai“.
Dūmų be ugnies nebūna
Tarybos nariai iškėlė ir dar vieną klausimą – pasklidus kalboms, kad į TRATC‘o vadovo postą taikosi jo pavaduotojas, Seimo nario Kęsto Komskio sūnus Kęstutis Komskis, suabejota, ar dėl tokių kėdžių dalybų nesusitarė dviejų šio centro akcininkių – Tauragės ir Pagėgių savivaldybių merai – Pranas Petrošius ir Kęstučio Komskio dėdė Virginijus Komskis. Tačiau ir „Tauragės žinioms“, ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariams TRATC‘o direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Komskis tvirtino tokią naujieną sužinojęs tik iš žiniasklaidos ir galimybės sėsti į savo viršininko Leono Leikaus vietą kol kas nesvarstąs.
– Dar gerai pagalvočiau, ar verta, – „Tauragės žinioms“ sakė Kęstutis Komskis.
