Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Artėjant vienai gražiausių metų švenčių – Velykoms, „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškių Gitanos ir Rolando (pavardė redakcijai žinoma) laiško. Deja, atleisti, gerbti, mylėti ir susitaikyti raginanti šventė į Tauragės evangelikų-liuteronų bendruomenę santaikos neatneša. Kai kurie jos nariai negaili priekaištų kunigui Mindaugui Dikšaičiui ir tikina, kad neretai jis elgiasi ne tik neasketiškai, bet ir negailestintai. Kunigas savo ruožtu jam metamus kaltinimus atmeta, tačiau kompromisų neieško.
Išpažintis – redakcijai
Redakcijai rašytas laiškas ilgas, pilnas nuoskaudų. Kai kurias jo vietas cituojame:
„Neseniai mus ištiko didelė netektis, mirė mano tėtis, – rašo Gitana. – Mano tėveliai skirtingų tikybų: mamytė katalikė, tėtis liuteronas. Jie sutiko, buvo ištikima pora. Tėveliai rūpinosi manimi. Šviesus tėtės atminimas liks man visam gyvenimui.
Mūsų šeimoje buvo vienodai gerbiamos abiejų tėvelių tikybos. Tėtis gal ir ne taip dažnai, tačiau lankė evangelikų-liuteronų bažnyčią, mamytė – katalikų. Sutinku, tėtis per aplaidumą nerėmė savo bažnyčios.
Nelaimės ištikta šių metų kovo 13 d. kreipiausi į Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigą Mindaugą Dikšaitį dėl tėčio palaidojimo apeigų. Tai, ką išgirdau, mane sukrėtė. Man buvo apskaičiuota skola už bažnyčios nerėmimą plius duobės kaina, plius kunigo patarnavimai ir daug kito – iš viso 3000 litų. Bet truputį pagalvojęs M. Dikšaitis pataisė („Aš jums nuleisiu“) – 2500 litų. Tai galutinė kaina. Mudu su vyru buvom pasiruošę sumokėti ir skolą, ir už palaidojimą, ir duobę, bet tik ne tokią sumą. Manėm, kad viskas bus apskaičiuota proto ribose. Kunigas apskaičiavo, kad jam reikia kapinėse žolę pjauti, duobė taip pat kainuoja. Mūsų šeima tokių pinigų neturi, mes gyvename gana kukliai.
Pasimetę nuo tokios „kosminės“ laidojimo kainos, ilgai mąstėm, ką daryti. Paskambinom Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios tarybos pirmininkui Robertui Piečiai, paaiškinę situaciją, paklausėm – kokia mūsų išeitis. Pirmininkas mums atsakė, kad M. Dikšaitis neturėjo moralinės teisės taip nesąžiningai su mumis elgtis. Bet nuo šių pirmininko žodžių mūsų padėtis nepasikeitė. Vis dėlto yra gera patarlė – nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Kreipėmės į katalikų bažnyčios kunigą Andrių, kuris mūsų neapsunkino nereikalingais klausimais ir draugiškai sutiko palaidoti tėtį už labai nežymią auką. Mes jam labai dėkingi.
Kodėl jums rašau? Noriu, kad abiejų Tauragės parapijų tikintieji žinotų, kokius kunigus turi. Ir labai norėčiau sužinoti, nuo kada kunigas M. Dikšaitis kapinėse pjauna žolę. Visose kapinėse yra prižiūrėtojai. Mano žiniomis, Dapkiškių kapinėse visus darbus atlieka kapų tvarkytojas A. Stasiulis, Sakalinės kaipinėse taip pat tvarkosi kapų prižiūrėtojas, Staiginės kapinėse visą vasarą dirbo seniūnijos viešųjų darbų darbininkai“.
Savo laišką redakcijai tauragiškiai pavadino išpažintimi.
Bendruomenės pirmininkas: „Kunigas taiko auklėjimo priemonę“
– Taip, skambino man moteris prieš kelias dienas. Tiesa, kiek pamenu, aš jai kiek kitaip pakomentavau situaciją. Nesakiau, kad kunigas neturėjo moralinės teisės reikalauti tokios sumos pinigų. Pasakiau, jei jis atsisakė laidoti, tada būtų negerai. O kaip supratau, apie laidojimą ten kalbos nebuvo, kalbėta apie skolą parapijai, – „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės liuteronų parapijos pirmininkas R. Piečia.
Bendruomenės pirmininkas sako, kad kiekvienos parapijos kunigas turi įsivedęs savo taisykles. Esą savo taisykles įsivedė ir M. Dikšaitis. Geros jos ar ne, R. Piečia komentuoti atsisakė, tikino suprantąs, kad ne visiems parapijiečiams jos patinka.
– Mūsų bendruomenėje taip jau yra, parapijiečiai turi mokėti bažnyčiai nustatytą metinį mokestį. Nėra paslapties, esu sulaukęs ir daugiau panašių skundų. Dažniausiai skundžiasi neaktyvūs parapijiečiai, kurie save laiko liuteronais, tai yra kadaise buvo krikštyti, bet parapijos gyvenime nedalyvavo. Manau, kad apskaičiuodamas skolą kunigas tai traktuoja kaip savotišką auklėjimo priemonę. Kiekvienas kunigas įsiveda savo taisykles, Kalvanai turėjo savo, o šis kunigas savo, jei žmonėms nepatinka, jie gali jų nepaisyti, – sakė R. Piečia.
R. Piečios skaičiavimu, Tauragėje yra apie 1400 šeimų, kurios moka bažnyčiai mokestį, ir apie 4000, kurios nemoka. R. Piečia patikino, kad kunigas M. Dikšaitis oficialaus atlyginimo negauna, gyvena iš parapijiečių aukų.
Skola susidarė per 50 metų
Kunigas M. Dikšaitis kalbėtis apie šį konkretų atvejį nebuvo linkęs. Jo teigimu, moteris, kuri kreipėsi į redakciją, kalba niekus.
– Ji manęs neprašė laidoti tėvo, iš karto sakė, kad palaidos katalikų kunigas, prašė tik vietos kapinėse, o jos suteikti ne parapijiečiams mes negalime, – kalbėjo M. Dikšaitis.
Kunigas pripažįsta apskaičiavęs mirusiojo skolą bažnyčiai, esą ji susidarė maždaug per 50 metų.
– Jis nebuvo parapijos narys, jo nebuvo sąrašuose ir bažnyčios jis nerėmė, mokesčių nemokėjo, – patikino kunigas.
Vieta kapinėse kainą turi
Senosios miesto kapinės, kuriose moteris prašė leisti laidoti jos tėvą, suskirstytos į keturias dalis – liuteronų, pravoslavų, katalikų ir miesto seniūnijos. Kiekvienos konfesijos nariai turi rūpintis savo teritorija, seniūnija – savo.
– Mūsų teritorijoje laisvų vietų laidoti jau nebėra, religinių bendruomenių teritorijose laidojama, kai jos išduoda žodinius leidimus, tada mes išrašome oficialų leidimą, – „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės miesto seniūno pavaduotojas Juozas Buikys.
Paklaustas, gal žino, kiek kainuoja vieta kapinėse, religinių bendrijų teritorijose, J. Buikys iš pradžių bandė būti atviras, tačiau tuoj pat persigalvojo.
– Yra kainos, bet nenoriu įvardyti, o gal tiksliau nežinau. Kai žmonės klausia, siunčiam pas kunigus, jie susitaria, kunigai leidžia, išrašom leidimą, – sakė J. Buikys.
