Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragės garbės pilietį, garsųjį krašto bandonininką ir kraštotyrininką Albiną Batavičių persekioja nemaloni sovietų sąjungos specialiosios struktūros – KGB istorija. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centrui paskelbus naujus duomenis apie slaptuosius su šia struktūra bendradarbiavusius agentus, tarp jų sušmėžavo ir A. Batavičiaus giminaičio Stepono Batavičiaus pavardė. Kraštotyrininkas ryšių su šiuo žmogumi nesikrato ir sako apie pusbrolio bendradarbiavimą su KGB žinojęs.
Informatoriaus „dėka“ žuvo 13 partizanų
Naujausiais Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, pokario metais su KGB struktūromis artimai bendradarbiavo Steponas Batavičius, gimęs 1924 metais. KGB slaptasis informatorius S. Batavičius buvo vadinamas „Tigro“ slapyvardžiu.
Pranešama, kad informatorius „Tigras“ aktyviai veikė visoje Tauragės apskrityje. 1951 m. kovo 14 dieną saugumui jis pranešė apie gyventojų ryšius su Tauragės apskrityje veikiančiais partizanais Broniumi Karbausku-Šarvu ir Aidu. „Tigrui“ čekistai tuomet skyrė užduotį – įgyti partizanų ir jų rėmėjų pasitikėjimą bei nustatyti partizanų buvimo vietą. Skelbiama, kad „Tigras“ įvykdė šią užduotį: savo namuose susitikdavo su partizanais, apie susitikimų rezultatus pranešdavo specialiosioms struktūroms, o šios rengdavo paieškos operacijas.
1951 m. kovo 14-ąją informatoriaus „Tigro“ pateiktų duomenų pagrindu buvo surengta čekistinė-karinė operacija, kurioje dalyvavo sovietų sąjungos karinių struktūrų ir stribų pajėgos – iš viso apie 150 žmonių. Operacijos metu likviduotas partizanų būrys, žuvo 13 partizanų, tarp jų ir būrio vadas Juozas Gružinskas-Kęstutis.
Žūties vietoje stovi kryžius
Šiandien netoli šių partizanų žūties vietos stovi kuklus metalinis kryžius, skirtas visiems Sutkų miške žuvusiems pasipriešinimo kovų dalyviams.
Kaip savo tyrinėjimuose apie partizanines kovas Tauragės krašte rašo istorikas Vytenis Almonaitis, netoli tos vietos, kur dabar rymo kryžius, 1951 m. kovo 14-ąją buvo apsistojęs Aušrelės partizanų būrys, vadovaujamas Juozo Gružinsko-Kęstučio. Vyrai buvo paprašę vieno ryšininko, kad atvežtų iš Tauragės cigarečių, kitų reikalingų daiktų. Deja, šis „parvežė“ tuntą emgėbistų. Partizanai kovėsi, bandė pasitraukti į miško gilumą, bet pritrūko šaudmenų. Žuvo vadas, taip pat Bronius Karbauskas-Šarvas, jo žmona Marytė Karbauskienė, iš viso 13 kovotojų. Pasitraukti pasisekė, berods, vieninteliam Kazimierui Beržiniui-Algirdui. Tačiau ir jis gyvenimu džiaugėsi neilgai. Liepos 29-ąją kartu su keliais bendražygiais dienojo Sutkų miško 29-ajame kvartale (kaip tik prie jo stovi minėtasis kryžius). Partizanų dislokacijos vietą emgėbistams ir vėl nurodė išdavikas. Kariuomenei kvartalą apsiautus, rezistentai pateko į spąstus: iš visų keturių pusių – plačios kvartalų linijos. Pasakojama, kad jie vis dėlto mėgino prasiveržti, nušovė kelis priešus. Manoma, kad pasisekė tik vienam. Keturis kovotojus, tarp jų ir K. Beržinį-Algirdą, pakirto kulkos. Beržinių šeimai tai buvo ketvirtoji netektis. Dar trys Kazimiero broliai – Antanas, Povilas ir Petras – žuvo miške.
Aprašytasis atminimo kryžius pastatytas 1992 m. žuvusių partizanų sesers Zofijos Beržinytės-Baranauskienės iniciatyva.
„Mūsų ryšiai nutrūko“
„Tauragės žinios“ susisiekė su prieš keletą dienų 75-metį minėjusiu, šiuo metu Vilniuje gyvenančiu iš Tauragės rajono kilusiu Tauragės garbės piliečiu Albinu Batavičiumi. Kraštotyrininkas yra išleidęs ne vieną dokumentinę apybraižą, kuriose pasakoja apie Tauragės krašto istoriją, pateikia amžininkų atsiminimus, senas nuotraukas. Tačiau apie galimus savo giminės ryšius su KGB struktūromis jose neužsimena, nors apie partizaninį pasipriešinimą pokario metais pasakoja.
– Taip, Steponas buvo mano pusbrolis, tėvo brolio sūnus. Jau seniai miręs. Buvo už mane keturiolika metų vyresnis, bendravome tik vaikystėje, kai gyvenome tame pačiame Devynakių kaime Batakių valsčiuje. Vėliau jis išvažiavo į Klaipėdą ir mūsų ryšiai nutrūko, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo Tauragės garbės pilietis A. Batavičius.
Kraštotyrininkas sako prisimenąs, kad Devynakių kaimo žmonės kalbėdavo apie jo pusbrolio ryšius su KGB, atsigirsdavę kalbos, kad jis buvo susijęs ir su „miškiniais“, tuomet taip kaime vadindavo prieš sovietų sąjungos okupaciją kovojusius partizanus. Tik dabar esą aiškėja, kad į partizanų gretas S. Batavičius galėjo būti infiltruotas kaip KGB informatorius.
– Girdėjau apie susišaudymą prie Sutkų, žmonės kalbėjo, vyresnės seserys pasakojo, tik mane tuomet tai mažai domino, – sakė A. Batavičius.
Kraštotyrininko teigimu, į jų namus Devynakkių kaime neužsukdavo nei stribai, nei partizanai. Jis teigia niekada nematęs ir nužudytų partizanų kūnų, esą tokius tragiškus vaizdus galėdavo pamatyti Tauragės miesto gyventojai, o Devynakiai nuo Tauragės nutolę 13 kilometrų.
