Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragės žydų liaudies banko pastatas dar plačiau atvėrė istorijos duris. Buvusį banko pastatą įsigiję verslininkai jame rado dar daugiau pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikų Žydų liaudies banko dokumentų. Istoriniu palikimu susidomėjo ne tik Žydų bendruomenė, Kultūros paveldo departamentas, bet ir Kultūros ministerija. Priglausti Tauragėje rastus dokumentus pretenduoja Vilniaus žydų Gaono muziejus. Visą maišą senų dokumentų verslininkas Remigijus Laktionkinas aptiko po grindimis, įkištus į pjuvenas.
Žada dovanoti Tauragės muziejui
Į „Tauragės žinių“ redakciją verslininkas Remigijus Laktionkinas atnešė tik mažąją dalį rastų dokumentų. Iš viso jų teigia radęs pilną maišą. Esą kitų nešioti iš vienos vietos į kitą nereikėtų, nes dauguma jų sunykę, sunkiai įskaitomi, gali tiesiog subyrėti liečiami.
– Kai radau pirmus du dokumentus, apie kuriuos jūs parašėte, nė nežinojau, kad jie tokie svarbūs ir sukels tokį susidomėjimą. Po jūsų straipsnio specialiai ėmiau ieškoti daugiau, – sakė verslininkas.
Senas pastatas buvo dosnus radinių – dokumentus R. Laktionkinas aptiko po pastogės grindimis įkištus į pjuvenas. Sako, kad jam jų nereikia, jei tik šiais dokumentais susidomės Tauragės muziejus, mielai jam juos atiduos. Jo teigimu, kol kas su juo nesusisiekė nė viena suinteresuota institucija.
– Man tik pačiam labai įdomu, ką iš tų dokumentų galima sužinoti, kurie jų svarbūs. Norėčiau pasilikti bent keletą nelabai svarbių vien tam, kad įrėminčiau ar kitaip juos apiforminčiau kaip istorinio pastato interjero detalę, – kalbėjo verslininkas.
Verslininkas sako atidžiai vartęs rastuosius dokumentus, gal aptiks garsiojo Rusijos oligarcho Abramovičiaus, kurio protėviai kadaise gyveno Tauragėje, pavardę, tačiau šios pavardės banko dokumentuose nėra.
Atskleidžia itin įdomių istorinių detalių
Iš verslininko į redakciją atneštų dokumentų įskaityti galima daug ką. Žinoma, specialistai įžvelgtų gerokai daugiau. Nesame istorikai, tačiau jau ir ne šios profesijos atstovui aišku, kad istoriniu požiūriu Žydų liaudies banko pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais surašyti, spausdinti dokumentai labai svarbūs.
Dokumentai su aiškiomis datomis, parašais, pavardėmis, įmonių pavadinimais. Daugiausiai datuojami 1920–1933 metais. Minimos konkrečios pinigų sumos litais. Kai kurie surašyti jidiš kalba, kai kurie – lietuviškai, treti – vokiškai.
Štai viename minimas Memelio žydų bankas, iš kai kurių galima suprasti, kad tai vekseliai, ne vienas dokumentas patvirtintas ir antspauduotas notaro.
Ant vieno dokumento radome Tauragės žydų liaudies banko rekvizitus ir net telefono numerį – 1933 metais į Žydų banką Tauragėje buvo galima paskambinti numeriu 85. Istoriniuose šaltiniuose aptikome, kad Tauragės žydų banke telefonas buvo įvestas vienas pirmųjų mieste.
Daugybėje dokumentų minimos pavardės – E. Kolumbus, M. Leibovičius, S. Weiner, M. Fuhr, Yamidze, Rubinštein, Armonienė.
Tarp dokumentų ir dalis voko, Žydų liaudies bankui siųsto iš Vokiečių knygyno Kaune, 1931 metais veikusio Laisvės alėjoje. Kitame dokumente minimi Pagėgiai. Aptikome ir atvirlaiškį, 1927 metais bankui siųstą iš Kauno emaliuotų indų ir ūkio dalykų prekybos.
Vokiškai susirašinėta su tarptautiniu Memelio banku, lietuviškai – su Kauno „Centrobanku“.
Iš vieno dokumento matyti, kad smulkaus kredito 1924 m. Tauragės žydų liaudies banko prašė firma „Progress“. Tai buvęs malūnas, kuris veikė dabartinės Jovarų pagrindinės mokyklos stadiono teritorijoje.
Tarp dokumentų įsimaišęs ir jidiš kalba spausdinto, 1940 metais leisto laikraščio puslapis.
Dokumentų nori žydų muziejus
Dar vasario pradžioje, kai „Tauragės žinios“ paskelbė apie pirmuosius buvusiame Tauragės žydų liaudies banke rastus dokumentus, į posėdį Vilniuje susirinko Kultūros paveldo departamento Kilnojamųjų vertybių vertinimo komisija. Posėdžio nutarimas netrukus persiųstas Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriui.
Vilniuje posėdžiavusius paveldosaugininkus posėdžio pirmininkė, departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė informavo, kad rastuosius dokumentus saugo pastato, kuriame veikė žydų bankas, savininkai, ketinantys juos perduoti Tauragės krašto muziejui. Posėdžio dalyviai nusprendė, kad Tauragėje rasti dokumentai yra Lietuvos žydų kultūros paveldo unikumai, nes istorinės medžiagos apie žydų tautą mažuose miesteliuose likę nedaug.
Posėdyje paskleista informacija, esą rastieji dokumentai buvo siūlyti saugoti Tauragės krašto muziejui, tačiau muziejus jų atsisakė. Todėl paveldosaugininkai nutarė Tauragėje rastus dokumentus perduoti Vilniaus Gaono žydų muziejui.
Trečiadienį su „Tauragės žiniomis“ susisiekė Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė ir patikino, kad visų rastųjų dokumentų likimą spręsti perduota Kultūros ministerijai.
– Suprantu, tauragiškiai norėtų, kad šie dokumentai liktų Tauragėje, tačiau jie yra valstybės turtas ir jų likimą turi spręsti Kultūros ministerija. Žinoma, galbūt bus galima sutarti, kad dalis radinių liktų Tauragės muziejuje, o dalį saugotų Gaono žydų muziejus. Mūsų užsakyta ekspertizė nustatė, kad vien tie pirmieji keli rasti dokumentai, apie kuriuos jūs rašėte, istoriškai labai vertingi ir juos būtina tinkamai saugoti, – „Tauragės žinioms“ sakė D. Krūminienė.
Nori ir Tauragė
Tauragės krašto muziejaus direktorius Petras Jokubauskas sako, kad Paveldo departamentas paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją.
– Jokiu būdu mes neatsisakėme šitų dokumentų, mums jų niekas nesiūlė. Manau, kad muziejus pajėgtų šiuos eksponatus saugoti, juolab, kad keletą žydų istorinių dokumentų savo archyvuose jau turime, – „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės krašto muziejaus direktorius P. Jokubauskas.
Kad kol kas muziejui nesiūlė rastųjų dokumentų, „Tauragės žinioms“ patvirtino ir juos radęs verslininkas R. Laktionkinas. Jis teigia nesiūlęs šių dokumentų dar niekam. Tačiau manąs, kad likti jie turėtų Tauragėje kaip mūsų krašto istorinis paveldas.
„Visa tai turi likti čia“
Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas sako, kad šie dokumentai turėtų likti Tauragėje, ne iškeliauti į Vilnių, o gal net ir visai iš Lietuvos.
– Visų pirma tai Tauragės istorijos dalelė, tikrai manau, kad visa tai turi likti čia. Tauragė ilgus metus buvo žydų kraštas, labai domiuosi čia gyvenusiais šios tautybės žmonėmis, jų likimais. Tai labai svarbu, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo E. Mažrimas.
Tauragės kultūros rūmuose, konferencijų salėje, šiuo metu kaip tik eksponuojama senų fotografijų paroda „Tauragės žydai“.
– Visuomenei pateikiame apie 40 istorinių fotografijų. Tauragiškiams norime tik priminti, kad daugybę metų šiame krašte gyveno žydai. Nuotraukos iš įvairiausių gyvenimo sričių – tai moksleivių, bendruomenių, draugijų, net vestuvių akimirkos. Mielai kviečiu apsilankyti ir apžiūrėti, – sakė E. Mažrimas.
Paroda bus eksponuojama dar maždaug mėnesį – iki kovo pabaigos.
